pornsocket.cc two bi men and sexy woman. xxx milfs finger fucked tight spread asshole. anybunny videos

Atskleidė, koks yra normalus širdies pulsas: daugelis to nežino

1 441

Pajautę, kad širdis plaka neįprastai greitai, dažniausiai žmonės skuba matuoti savo pulsą. Tačiau kada toks nerimas yra pagrįstas, o kada skubėti pas gydytoją dar neverta? Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė naujienų portalui atsakė, koks yra normalus pulsas ir kokius rodiklius pasiekus reikėtų nenumoti į tai ranka.

Gydytoja paaiškina, kad pulsas atitinka širdies veiklą ir rodo širdies susitraukimo ir atsipalaidavimo dažnį ramybės būsenoje. Ji priduria, kad skirtumas tarp širdies susitraukimo dažnio ir čiuopiamo pulso dažnio yra tik tam tikrais atvejais, kai yra širdies ritmo sutrikimas, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas.

Pasak O. Dobilienės, bendras pulsas yra svarbus parametras, nurodantis, kokia yra pastovi žmogaus organizmo sistemos būsena.

Kaip nustatyti savo pulsą?

Pernelyg didelis širdies susitraukimų dažnis gali signalizuoti apie tam tikras sveikatos problemas, o kai jis pernelyg retas, gydytojos teigimu, taip pat reikėtų sunerimti. 

„Tai gali būti susiję su neigiamomis pasekmėmis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligų vystymasis ar net trumpesnė gyvenimo trukmė, pavyzdžiui, kai širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje viršija 80 kartų per minutę, palyginus su tų, kurių širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje esti retesnis“, – sako kardiologė. 

Savo pulsą apskaičiuoti galite naudodamiesi kraujospūdžio matuokliu ar pulsometru. Taip pat tą galite padaryti ir paprastu būdu, kuriam nereiks jokių priemonių.

„Dažniausiai pulsas matuojamas riešo srities pusėje ties nykščio pagrindu paspaudus viduriniu ir rodomuoju pirštu. Taip pat jį galima pamatuoti čiuopiant kakle ties miego arterija arba ties vidiniu alkūnės linkiu.

Nustatant pulso dažnį naudojamas laikrodis arba chronometras. Tvinksėjimą galima skaičiuoti 60 sekundžių arba 15 sekundžių ir rezultatą padauginti iš 4. Šis matavimas rodys apytikslį pulso dažnį ramybės būsenoje“, – pataria kardiologė O. Dobilienė.

Normalus pulsas

Gydytojos teigimu, žmogaus pulso dažnis kinta įvairaus amžiaus laikotarpyje. Todėl vaiko ir suaugusio žmogaus pulsą reikėtų vertinti skirtingai. 

„Naujagimių (nuo gimimo iki 4 savaičių) gali siekti iki 160–200 kartų per minutę, vaikų nuo 1 iki 3 metų – 90–150 kartų per minutę. Tuo tarpu, mokyklinio amžiaus (5–12 metų) pulsas gali siekti 70–120 kartų per minutę, o paauglių (13–18 metų), kaip ir suaugusiųjų, 60–100 kartų per minutę“, – aiškina O. Dobilienė. 

Pasak kardiologės, yra nustatyta, kad žmonės, kurių pulsas ramybės būsenoje yra mažesnis, gyvena ilgiau. Todėl geriausia, jeigu pulsas yra mažesnis kaip 80 kartų per minutę. 

„Pavyzdžiui, ilgai trukusio mokslinio Framinghamo tyrimo duomenimis, daugiau nei 48 metus stebint 852 vidutinio amžiaus vyrus, buvo nustatyta, kad pradinis širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje, kuris buvo didesnis nei 90 kartų per minutę, buvo susijęs su didesniu mirtingumu dėl visų priežasčių, palyginti su tų, kurių širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje buvo  60–70 kartų per minutę“, – pateikia pavyzdį kardiologė. 

Kada reikėtų sunerimti?

O. Dobilienė nurodo, kad padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, siekiantis daugiau nei 100 kartų per minutę, medicinoje vadinamas tachikardija, o retas širdies ritmas, kai jis mažesnis nei 60 kartų per minutę, apibūdinamas bradikardijos terminu.

Tačiau kai kuriais atvejais pasikeitęs širdies susitraukimų dažnis ne visada reiškia patologiją. Gydytojos teigimu, retas pulsas gali būti pas sportuojančius ar kitaip fiziškai aktyviai gyvenančius žmones.

„Retas širdies ritmas vertinamas kaip normos variantas sportininkams, reguliariai besitreniruojantiems asmenims ir jis esti gerai toleruojamas.

Taigi, net esant labai retam širdies ritmui, apie 50 kartų per minutę, kai jis esti sveikiems žmonėms ir nesukelia jokių simptomų, nereikia jokio gydymo“, – pasakoja O. Dobilienė. 

Tačiau kitu atveju, esant retam pulsui, ypač vyresniems kaip 65 metų žmonėms, nereikėtų į tai numoti ranka. Pasak O. Dobilienės, jeigu kartu jaučiami ir kiti nemalonūs požymiai, vertėtų apsilankyti pas gydytoją.

„Jeigu jaučiamas bendras silpnumas, galvos svaigimas, temimas akyse, dusulys ar diskomfortas krūtinėje – reikia skirti paros laiko ar ilgesnį ritmo registravimą bei atlikti kitus tyrimus, ieškant reto ritmo priežasčių. Taip pat reikėtų ištirti dėl sinusinio mazgo nusilpimo, spręsti dėl elektrokardiostimulatoriaus poreikio“, – sako kardiologė. 

O. Dobilienė priduria, kad sergant kai kuriomis ligomis, yra siekiama konkretaus pulso dažnio: „Tarkime, sergant išemine širdies liga, pulsas turi būti 50–60 kartų per minutę.“

Pulso dažniui įtakos turintys veiksniai

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pulso dažnis padidėja veikiant stresui, suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, karščiuojant, sergant infekcinėmis ligomis, neretai sergant cukriniu diabetu, esant mažakraujystei, sergant kitomis sunkiomis ligomis, tokiomis kaip kepenų cirozė, ar sergant kvėpavimo sistemos ligomis. Didelės įtakos, gydytojos teigimu, turi įvairios širdies ir kraujagyslių ligos.

„Taip pat pulsas padidėti gali esant priešinfarkinei būklei ar miokardo infarktui, širdies ritmo sutrikimui, širdies nepakankamumui, vožtuvų pažaidai, širdies raumens ar širdiplėvės uždegimui. Neritmiškas pulsas nurodo širdies ritmo sutrikimus“, – paaiškina kardiologė. 

Todėl, anot O. Dobilienės, savo pulso dažnį ramybės būsenoje reikėtų vertinti atitinkamos sąlygomis, kai jo neveikia aplinkos veiksniai. Kitu atveju, net ir nesergant jokiomis ligomis, gauti rezultatai gali ne juokais išgąsdinti.

„Pulso dažnio nereikėtų skaičiuoti iškart po kofeino ar alkoholio pavartojimo, gausaus valgio, po didelio fizinio krūvio. Prieš skaičiuojant pulsą, turėtų praeiti bent kelios valandos po minėtų veiksnių. 

Kartais pacientai, susirgę infekcine liga, ypač karščiavę, ar po streso, jausdami dažną širdies plakimą, siekia kardiologo konsultacijos, nors, iš tiesų, reikia neskubėti ir stebėti būklę praėjus provokuojančioms priežastims“, – pataria O. Dobilienė. 

 

Gydytoja priduria, kad pastaraisiais metais pas kardiologus pradėjo plūsti žmonės, galvojantys, kad dėl padažnėjusio širdies plakimo ar jaučiamų permušimų kalta persirgta koronaviruso infekcija ar vakcinacija. Tačiau, anot O. Dobilienės, koronaviruso infekcijos ar vakcinų sukelta rimta širdies pažaida išties yra labai reta. 

„Reikšminga širdies raumens pažaida nustatyta tikrai tik pavieniams pacientams. Literatūroje yra aprašoma, kad miokarditas ar širdies raumens uždegimas tebuvo nustatytas 0,12 proc. sirgusių COVID-19 infekcija, o po vakcinacijos ir dar rečiau“, – teigia pašnekovė. 

Gydytojos teigimu, kai kuriais atvejais, net ir nesergant širdies ligomis ar nenustačius jokios patologijos, pulso dažniui įtakos gali daryti tokie veiksniai kaip gyvenimo būdas. 

„Pulso dažnis gali padidėti išgėrus kavos ar iškart parūkius, veikiant stresui, skausmui, emocijoms, esant nesaikingam alkoholio vartojimui. Taip pat veikiant karštam ir drėgnam orui, nuovargiui, elektrolitų disbalansui – kalio, magnio trūkumui – bei vartojant kai kuriuos vaistus“, – sako O. Dobilienė.

www.tv3.lt

chudai hd alle de pornos kittytube