Lietuvoje – šeimų maršas, Belgijoje – violetinė banga

499

Kol dalis lietuvių tepasi „buterbrodus“ į Didįjį šeimos gynimo maršą, Belgijoje – LGBTQI+ „Pride“ (pasididžiavimo) mėnuo. Žinoma, dėl pandemijos šiemet, kaip ir pernai, tai ne toks triukšmingas šou, nes dauguma renginių vyks internete. Vis dėlto visas Briuselio centras išpuoštas vaivorykštės spalvomis, o mokiniai kuria filmukus apie įvairią meilę bei pirmadienį į mokyklas sugužės pasipuošę violetiniais rūbais.

Moksleiviai kuria filmukus

Mat pirmadienį Belgija, kaip ir didelė dalis Vakarų šalių minės tarptautinę kovos su homofobija dieną. Kaip žinia, 1990 m. gegužės 17 d. Pasaulio sveikatos organizacija išėmė homoseksualumą iš protinių ligų sąrašo. Belgijoje pirmą kartą šią dieną pradėta minėti 2005 m.

Briuselio pietuose esanti „Lutgardiscollege“ katalikiška mokykla yra viena iš daugiau nei 170 Belgijos mokyklų, kuri aktyviai dalyvaus dienos prieš homofobiją, transfobiją ir visokią kitą su LGBTIQ+ susijusią baimę.

Artėjant šiai dienai šios mokyklos auklėtiniai sukūrė specialų filmuką (apačioje), kuriame paaiškina dienos svarbą. Taip pat pasinaudodami ištraukomis su besibučiuojančių vaizdais iš įvairių tarp jaunimo populiarių filmų ar serialų (pvz., „Sekso terapija“) rodo, kad meilė gali būti tiek tarp skirtingų, tiek tarp tos pačios lyties atstovų. Trumpas filmukas pasibaigia žodžiais: „Mes visi žmonės.“

Violetinė spalva – ne Garliavoje sugalvota

Be to, pirmadienį ši ir daugelis kitų Belgijos mokyklų taps violetinėmis – vaikai ateis pasipuošė šia spalva. Violetinė spalva LGBTIQ+ vaivorykštėje reiškia dvasios stiprybę, atsparumą.

Pasak CNN, Vakarų kultūroje ši spalva pradėjo būti siejama su aistra nuo poetės Sapfo, kurios iš VII amžiaus prieš Kristų išlikusioje erotiškoje poezijoje minimos jaunos moterys su violetiniais lankeliais. XIX-XX a. violetinė spalva buvo slaptas lesbiečių ir gėjų ženklas, kaip ir levandos, kurių žiedai violetiniai. 1969 m. per Gėjų galios maršą iš Vašingtono į Niujorką violetinė spalva tapo homoseksualių asmenų įgalinimo simboliu.

Be pirmadienio minėjimo, Belgijoje visą gegužės mėnesį įvairiausi „Pride“ renginiai. Tiesa, skirtingai nei prieš pandemiją nebus paradų, koncertų ir kitų masinių renginių.

Vis dėlto, kaip ir kasmet, šiemet Briuselis „apsirengė“ vaivorykštės spalvomis – gatvės išpuoštos, kai kurie žymūs pastatai apšviesti ir net šviesoforai šviečia LGBTQI+ simbolika. Taip pat vyksta įvairios nuotolinės diskusijos, seminarai, parodos seksualinėms mažumoms aktualiomis temomis bei žinoma, koncertai. Štai šeštadienį, kai Vilniaus Vingio parke marširuoš šeimų gynėjai, vyks net keli elektroninės muzikos koncertai internetu (daugiau apie renginius, kuriuos galima stebėti ir iš Lietuvos, ČIA)

Šalį sukrėtęs gėjaus nužudymas

Toks didelis dėmesys LGBTQI+ Belgijoje nėra naujiena. Ši katalikiška šalis (54 proc. belgų save vadina katalikais, Lietuvoje šis procentas – apie 77 proc.) laikoma viena palankiausių seksualinėms mažumoms.

Partnerystė Belgijoje įteisinta dar 1998 m., tos pačios lyties santuokos – 2003 m. T.y. Belgija buvo antroji šalis pasaulyje, po Nyderlandų, įteisinusi tai. Pastaraisiais metais Belgijoje vidutiniškai apie 1,1 tūkst. tos pačios lyties porų susituokia kasmet.

2006 m. leista tos pačios lyties poroms įsivaikinti, o 2007 m. leista tranlyčiams asmenims pasikeisti savo vardą ir lytį dokumetuose.

Belgija taip pat garsėja gėjų bei kitų LGBTQI+ atstovų klubais ir audringais vakarėliais, kuriuose ne reti ir politikai iš Rytų Europos, savo gimtinėje griežtai pasisakantys už tradicines šeimos vertybes.

2019 m. Eurobarometro atlikta apklausa rodo, kad 84 proc. belgų mano, kad gėjai ir biseksualai turėti turėti tokias pat teises, kaip ir heteroseksualai ir 82 proc. remia tos pačios lyties santuokas.

Vis dėlto, susiduriama ir su diskriminacija ar net smurtu. Ypač kraupus nusikaltimas įvyko šių metų kovo mėnesį. Trys nepilnamečiai (du – 17-os ir vienas -16 metų amžiaus) netoli Antverpeno žiauriai nužudė homoseksualumo neslėpusį vyrą. Pasinaudoję gėjų pažinčių mobilia programėle „Grinder“ įviliojo 42-ejų metų Davidą Polflietą į parką, o po to jį sumušė bei subadė peiliais. Patys nusikaltėliai teigia, kad norėjo auką tik apiplėšti.

www.alfa.lt