Neramios žinios: delta atmaina jau dominuoja Lietuvoje, labiausiai plinta tarp jaunesnių

1 097

Lietuvoje nuo liepos antros savaitės visiškai dominuoja delta atmaina – ji dabar sudaro apie 95 % visų diagnozuojamų atvejų. Su šios atmainos dominavimu prasidėjo ir eksponentinis atvejų augimas visoje Lietuvoje, rodo naujausia Vyriausybės pandemijos duomenų apžvalga.

Klaipėdos ir Vilniaus regionuose šio atvejų augimo rezultatai jau stebimi ir ligoninėse, kuriose užimtų lovų skaičius taip pat didėja labai sparčiai. 96 proc. asmenų, nuo 2021 m. birželio 1 d. hospitalizuotų ir mirusių nuo COVID-19, nebuvo visiškai vakcinuoti.

Šiuo metu infekcija labiausiai plinta tarp jaunesnių nei 50 metų asmenų (jie sudaro 80 proc. naujų registruojamų atvejų, o rudenį ir žiemą ši asmenų grupė sudarė apie 50 proc. visų užsikrėtimų). Užsikrėtimų amžiaus struktūra yra atvirkštinė imunizacijos lygiui šiose grupėse.

Pateikiame išsamius Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio komentarus:

1) Lietuvoje naujų atvejų daugėja nuo liepos antros savaitės. Daugumai teigiamų PGR tyrimų yra atliekamas L452R mutacijos (kuri iš visų Lietuvoje cirkuliuojančių atmainų yra būdinga būtent deltai) pakartotinis tyrimas. Paskutines tris savaites šių tyrimų teigiamų atsakymų dalis (apie 95 proc.) rodo absoliutų delta atmainos vyravimą tarp naujai nustatomų atvejų.

2) Pandemijos pagreitis dominuojant delta atmainai liepos mėnesį buvo didesnis nei per rudens bangą – delta „atvykimo“ dinamika labai panaši kaip ir kitose Europos šalyse. Naujų atvejų daugėja daugumoje savivaldybių, skiriasi tik augimo tempas.

3) Nuo atvejų atsilikdamas apie porą savaičių, eksponentinis augimas pasiekė ir ligonines. Vilniaus ir Klaipėdos COVID-19 klasteriuose hospitalizuotų pacientų skaičius sparčiai didėja.

4) 96 proc. asmenų, nuo 2021 m. birželio 1 d. hospitalizuotų ir mirusių nuo COVID-19, nebuvo visiškai vakcinuoti. Šiuo metu infekcija labiausiai plinta tarp jaunesnių nei 50 metų asmenų (jie sudaro apie 80 proc. naujų registruojamų atvejų, o rudenį ir žiemą ši asmenų grupė sudarė apie 50 % visų užsikrėtimų). Užsikrėtimų amžiaus struktūra iš esmės yra atvirkščiai proporcinga imunizacijos lygiui šiose grupėse.

Arti 400 naujų atvejų

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 394 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas.

14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 133,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,9 procento.

Šalyje per šeštadienį atlikti 6538 molekuliniai (PGR) ir 9819 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 283 tūkst. 656 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 3192.

Nuo šios ligos iš viso mirė 4420 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9045 mirtys.

Vos trys žalios savivaldybės

Lietuvos COVID-19 žemėlapyje – vis mažiau žalios spalvos. Jau 18 savivaldybių fiksuojamos kaip raudonos, o žalios teliko trys. Visur kitur situacija irgi eina į blogąją pusę.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pagal sergamumą sąrašo viršuje toliau lieka Palanga, čia dviejų savaičių sergamumas 100 tūkst. gyv. siekia 420,2. Toliau rikiuojasi Klaipėdos miestas, Skuodo rajonas, Kretinga, Kaunas, Šiauliai, Vilniaus miestas, Šilutės rajonas, Klaipėdos rajonas, Panevėžys, Jonavos rajonas, Plungės rajonas, Rietavas, Kalvarijos, Šakių rajonas, Lazdijų rajonas.

Ne pagal naujų atvejų skaičių, bet pagal teigiamų testų dalį į raudonųjų savivaldybių sąrašą patenka ir Kazlų rūdos bei Ignalinos rajono savivaldybės.

Primenama, kad lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.

A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai. B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.

Taip pat yra C arba raudonasis ir D – juodasis scenarijai, kai atvejų skaičiai perkopia atitinkamai 100 ir 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Anksčiau su šiais spalviniais rodikliais buvo siejami konkretūs suvaržymai ir atlaisvinimai, tačiau pastaruoju metu Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad griežtesnės priemonės bus siejamos pirmiausia su ligoninių užimtumu.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 183 COVID-19 pacientai, 19 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, bendras ligonių gydymo įstaigose skaičius nežymiai sumažėjo.

Deguonis papildomai tiekiamas 150 žmonių, 13 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 27 žmonės.

Spręs dėl ribojimų

Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones.

„Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų. Vadinasi, indikacija, kuri mums rodo, nuo kurio momento prasideda per didelės sveikatos sistemos apkrova, t. y. maždaug 300 COVID-19 lovų užimtumas.

(…). Be abejo, gruodžio-sausio mėnesiais turėjome ir daugiau, bet tas 300 lovų užimtumas yra tas indikatorius, kuris rodo kad mums yra sunku gydyti COVID-19 lovų pacientams nemažinant kitų paslaugų teikimo“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras.

A. Dulkys įspėjo, kad ribojimai gali būti priimti dar šią savaitę, mat ligoninių užimtumas sparčiai auga.

www.tv3.lt