Nustatytas teigiamas koronaviruso testas ledams: kokia rizika užsikrėsti žmogui?

595

Saujelė antraščių, kuriose teigiama, kad „nustatytas teigiamas koronaviruso testas ledams Kinijoje“, plačiai paplito socialiniuose tinkluose. Laimei, tai nereiškia, kad šis pieniškas desertas susirgo infekcija, tačiau tai rodo, kad maisto tiekimo grandinės gali būti užkrėstos virusu. Vis dėlto būkite tikri, kad rizika užsikrėsti koronavirusu nuo bet kurio maisto išlieka itin maža.

Šiaurinės Kinijos valdžios institucijos teigia, kad trijuose ledų mėginiuose rado COVID-19 sukeliantį virusą SARS-CoV-2, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida „Xinhua“.

Ledus gamino „Tianjin Daqiaodao Food Co. Ltd“ Tiandzine, dideliame uostamiestyje šiaurės rytų Kinijoje. Tyrimo metu ieškodami užkrato šaltinio jie nustatė, kad leduose buvo naudojami iš užsienio atvežti ingredientai, tokie kaip pieno milteliai, importuoti iš Naujosios Zelandijos ir išrūgų milteliai, importuoti iš Ukrainos. Visi 1662 maisto įmonės darbuotojai buvo priversti karantinuotis ir ištirti nuo COVID-19. 962 žmonės vis dar laukia rezultatų, kol kas yra gauti 700 neigiamų atsakymų.

Informacijos apie šį atvejį nėra daug, tačiau atrodo, kad ledus ar kai kuriuos jų ingredientus tam tikru tiekimo grandinės metu užkrėtė asmuo, sirgęs koronavirusu. Tikriausiai virusas į maistą pateko tada, kai užkrėstas asmuo kosėjo, čiaudėjo ar net kvėpavo šalia maisto.

Kadangi gaminant ledus jie nėra kaitinami ir kepami, virusas nebuvo deaktyvuotas. Mažai tikėtina, kad atšaldymas ar užšaldymas būtų veiksmingas deaktyvuojant COVID-19.

2020 m. spalio mėnesio žurnale „Environmental Chemistry Letters“ paskelbtame tyrime buvo nagrinėjamas klausimas, ar COVID-19 gali būti perduodamas per maistą. Padaryta išvada, kad COVID-19 perdavimas per maistą gali būti įmanomas ir visos pandemijos metu tai buvo ignoruojama.

Tyrimas parodė, kad virusas gali išgyventi užšaldytoje aplinkoje kelias savaites, pažymint, kad „nuolatinė žemos temperatūros aplinka, laikoma sandėliuojant ir gabenant atšaldytus ir šaldytus maisto produktus, gali žymiai prailginti SARS-CoV-2 išgyvenimą“.

Tyrime taip pat užfiksuoti mažiausiai devyni atvejai, kai sveikatos priežiūros institucijos visame pasaulyje aptiko SARS-CoV-2 šaldytuose maisto produktuose, įskaitant jų pakavimo medžiagas ir laikymo aplinką. Tačiau jie neištyrė, kiek žmonių iš tikrųjų buvo užsikrėtę COVID- 19 per maistą.

Dar 2020 m. birželio mėn. Kinijos pranešimuose buvo rašoma, kad COVID-19 protrūkis Pekine kilo dėl infekuotos mėsos ar žuvies, kai Xinfadi turguje, ištyrus lašišos pjaustymo lentos paviršių, buvo nustatytas SARS-CoV-2.

Viruso genomo sekimu nustatyta, kad tai yra viruso atmaina, paplitusi Europoje, o tai rodo, kad virusas iš Europos į Kiniją atvežtas su šaldyta lašiša. Tačiau valdžia negalėjo patvirtinti šios teorijos, o kai kurie teigė, kad protrūkį paprasčiausiai sukėlė sergantis turgaus darbuotojas.

Apibendrinant galima teigti, kad maistas gali būti užkrėstas koronavirusu ir kurį laiką jame išbūti. Taip pat gali būti, kad užsikrėsti virusu gali tie, kurie vartos infekuotą, termiškai neapdorotą maistą. Nors jokiais tyrimais nebuvo įvertintas COVID-19 pasisavinimo iš maisto pavojus, atrodo, kad ši rizika yra nedidelė

www.tv3.lt