Svarbu daugeliui – netrukus keis išmokų dydį ir trukmę gimus vaikui

9 265

Svarstantiems apie šeimos pagausėjimą šiemet teks gerokai pagalvoti, kuris laikas tam bus pats naudingiausias. Nuo to, kada bus priimti ir įsigalios jau rengiami įstatymai, priklausys, kokio dydžio ir kiek laiko vaiko priežiūros išmokas gaus mamos, tėčiai ar seneliai.

Specialistai siūlo radikaliai keisti dabartinę išmokų tvarką. Pavyzdžiui, mokėti skirtingą sumą pinigų neatsižvelgiant į sukauptą stažą, kaip reikalaujama dabar, arba iš viso – visiems skirti fiksuoto dydžio išmoką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsargiai vertina tokius siūlymus. Tačiau pripažįsta ir viliasi, kad jau šiemet bus pakeisti įstatymai, kuriais bus nustatyta nauja vaiko priežiūros atostogų ir išmokų tvarka.

Iš anksto pasižymėkite spalio 1 d.

Šiuo metu apmokamos vaiko priežiūros atostogos trunka iki vaikui sukanka 12 arba iki sukanka 24 mėn. Tėvai gali pasirinkti, kuris prižiūrės vaiką, gaus išmoką, o kuris dirbs. Išmoka gali būti mokama ir vienam iš vaiko senelių.

Pasirinkus vaiką prižiūrėti iki 12 mėn., visą šį laiką mokama 77,58 proc. dydžio išmoka nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Prižiūrint vaiką ir kartu dirbant, gaunama pajamų suma mažinama „Sodros“ mokama vaiko priežiūros išmoka.

Jeigu pasirenkama prižiūrėti vaiką iki 24 mėnesių, tai pirmus metus vaiko priežiūros išmoka siekia 54,31 proc. atlyginimo, o antrus – 31,03 proc. Pirmais metais gaunamos darbo pajamos ta pačia dalimi mažina išmoką, o antrais – ne.

Ši tvarka bus iš esmės pakeista įgyvendinant 2019 m. direktyvą „Dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros“. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, ji turi pradėti veikti vėliausiai kitų metų rugpjūčio 2 d.

Tiesa, kaip portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tikimasi, kad atitinkami įstatymai Lietuvoje įsigalios kitų metų viduryje, o priimti bus dar šiemet – Seimo rudens sesijoje (ji prasideda rugsėjo 10 d.).

Įprastai nėštumas trunka 9 mėnesius. Vadinasi, jeigu vaikas bus pradėtas iki šių metų spalio 1 d., jo tėvai priežiūros atostogų, tikėtina, išeis ir atitinkamas išmokas gaus pagal dabar galiojančią tvarką.

Pradėjus vaiką vėliau, po jo gimimo atostogos ir išmokos tėvams bus skiriamos visiškai kitaip. Be to, kur kas mažiau prie vaiko priežiūros galės prisidėti seneliai.

Rinksis iš dviejų variantų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė dvi alternatyvas, kurios pakeistų esamą vaiko priežiūros atostogų ir išmokų sistemą Lietuvoje.

Pagrindinė naujovė bus ta, kad gimus vaikui tiek mama, tiek tėtis turės panaudoti po 2 mėn. apmokamų vaiko priežiūros atostogų, kurių negalės perleisti vienas kitam. Jeigu, pavyzdžiui, tėtis nenorės išeiti savo 2 mėn. vaiko priežiūros atostogų, mama jų perimti negalės, todėl bendras vaiko priežiūros atostogų terminas bus trumpesnis ir išmoka – atitinkamai mažesnė.

Likusius vaiko priežiūros atostogų mėnesius, kurių metu taip pat mokamos išmokos, tėvai galės dalintis pagal susitarimą.

Pirma alternatyva siūloma išmoką mokėti iki vaikui sueina 24 mėn. (be skirtingo išmokos gavimo laikotarpio pasirinkimo galimybės). Iš jų 2 mėn. vaiką būtinai turėtų prižiūrėti mama ir 2 mėn. tėtis, o likusiu laiku – vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui ir tik jeigu jie negali – vienam iš senelių (dabar šios sąlygos nėra).

Iš 24 mėn. vaiko priežiūros atostogų, per 2 privalomus mėn. mamai ir 2 tėčiui būtų išmoka būtų 78 proc., likusiais mėnesiais iki vaikui sueina 12 mėn. – 45 proc., iki vaikui sueina 24 mėn. – 25 proc. nuo atlyginimo.

Neperleidžiamais mėnesiais tėvai galėtų dirbti, bet papildomos pajamos sumažintų išmoką. Kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio atlyginimo.

Antrąja alternatyva siūloma vaiko priežiūros išmoką mokėti iki vaikui sueina 18 mėn. (be skirtingo išmokos gavimo laikotarpio pasirinkimo). Iš jų 2 mėn. vaiką būtinai turėtų prižiūrėti mama ir 2 mėnesius tėtis, o likusiu laiku – vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, o tik jiems negalint – vienam iš senelių.

Iš 18 mėn. vaiko priežiūros atostogų, per 2 privalomus mėn. mamai ir 2 tėčiui išmoka būtų 78 proc., likusiais mėnesiais iki vaikui sueina 18 mėn. – 60 proc. nuo darbo užmokesčio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatskleidžia, kurią alternatyvą galiausiai pasiūlys kaip įstatymo projektą ir kada tiksliai tai padarys.

Beje, kaip rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys, ilgiau nei Lietuvoje ar Vokietijoje (148 sav.) vaiko priežiūros atostogos (angl. parental leave) trunka tik Lenkijoje (183,7 sav.) ir Ispanijoje (150). O, pavyzdžiui Čilėje ar JAV jos visai trumpos (12 sav.)

Siūlo visiems mokėti vienodai 3 metus

Kol ministerija svarsto, kaip reikėtų keisti vaiko priežiūros išmokas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka siūlo jas taip pat peržiūrėti.

Jis pastebi, kad dabar norint gauti išmoką reikalingas 1 metų stažas per pastaruosius 2 metus. Dėl šio reikalavimo ir pandemijos metu išaugusio nedarbo nemaža dalis tėvų negali gauti išmokų. O uždirbantys mažas algas ir išmokas gauna mažas.

„Dėl plintančios bedarbystės problema aštrės. Istoriniai duomenys rodo, kad ji aštrėja po ekonominių krizių, kai didėja nedarbas ir didesnė vaikus pagimdžiusių motinų ir vaikų tėvų dalis neturi reikalaujamo draudimo stažo teisei į išmoką“, – pastebėjo profesorius.

Jo teigimu, kita problema yra ta, kad nors vaiko priežiūros išmokos laikoma socialinio draudimo dalimi, gaunama sumos ir sumokamos įmokos visiškai nesutampa.

„Skaičiuodami sumokėtas įmokas iki vaiko priežiūros (12 mėn.) ir išmokamos išmokos sumą, matytume, kad įmokos toli gražu negali padengti išmokų. Įmoka mokama 1,71 proc. nuo algos ir ja draudžiama ne tik vaiko priežiūros, bet ir motinystės bei tėvystės išmokoms, kurioms išleidžiami apie 0,5 įmokos procentiniai punktai. Vaiko priežiūros įmokai lieka apie 1,2 proc. Ją mokėti pakanka tik 12 mėn., o išmoka tokiam laikotarpiui išmokama 78 proc. proc. algos. Išmokos finansavimui įmoka turėtų būti kelis kartus didesnė“, – įsitikinęs R. Lazutka.

Esą realiai didžioji vaiko priežiūros atostogoms reikalingų įmokų dalis sumokama jau pasinaudojus išmoka. Tačiau vėliau, po vaiko gimimo dirba ir įmokas moka ir tie tėvai, kurie iš „Sodros“ vaiko priežiūros išmokų negavo, nes neturėjo stažo ir jau negaus (daugiau neturės vaikų).

„Vaiko priežiūros išmoka turi vidinį prieštaravimą – pirmųjų metų išmoka nesuderinama su paskatomis dalyvauti darbo rinkoje, o antraisiais – su vaiko priežiūros išlaidomis. Pirmus metus išmoka pakeičia darbo užmokestį ir tuo iš esmės naikina paskatą dirbti. Antrus metus išmoka mokama ir dirbant, kas rodytų vaiko priežiūros išlaidų kompensavimo tikslą, bet tuo pačiu jos dydis priklauso nuo buvusios algos, o ne nuo tų kaštų“, – paaiškino R. Lazutka.

Dėl šių priežasčių profesorius siūlo įvesti visiems vienodą vaiko priežiūros išmoką ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo to, ar tėvai turi reikiamą stažą, ar ne.

Iki vaikui sueis 2 metai, vaiko priežiūros išmoka būtų 304 eurai, o trečiais metais – 117 eurų per mėn.

Kiek sumoki, tiek gauni

Ekonomistas Raimondas Kuodis taip pat įsitraukė į diskusiją dėl to, kaip būtų geriausia keisti vaiko priežiūros išmokų sistemą.

Anot jo, Lietuva turi du visiškai skirtingus kelius su dramatiškai skirtingomis pasekmėmis:

„Dar daugiau „draudimo“ versti mokesčiais (mokėjimais be quid pro quo), kai vieni moka (daug), bet naudojasi (dar daugiau) ir tie, kurie nemoka. Tai yra dabartinis kelias. Pavyzdžiui, „vaiko“ pinigai – kam dirbti legaliai, kad užsitarnautum neapmokestinamąjį pajamų dydį už vaikus, jeigu dabar duoda visiems…

Antras, kelias, kuris, mano galva, perspektyvesnis ir teisingesnis, tai asmeninės sąskaitos socialiniame draudime su socialinio kredito galimybe. Pavyzdžiui, „eiti į minusą“ savo sąskaitoje (ankstyvai) motinystei ar susimokėjimui už studijas universitete, ar bedarbystės metu ir (beveik) visų darbas pagal standartines sutartis, pabaigiant su „gyvulių ūkiu“, – asmeninėje paskyroje rašė R. Kuodis.

Jo įsitikinimu, gerovės valstybė ant neteisingumo ir „gudrauodegiavimo“ nestovi – vienos gyventojų grupės naudojasi kitomis ir atvirkščiai, ar net savimi gyvenimo cikle, o atrodo, kad čia „valstybė“ rūpinasi visais.

„Taip politikai, rodydami „savo empatiją už visuomenės pinigus”, prikuria tiek naujų socio-ekonominių statusų, kad nelabai aišku, kas kuo naudojasi“, – ironizavo ekonomistas.

Jis paaiškino, kad įvedant socialinio kredito sistemą, kokia yra, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, reikėtų nustatyti ribą, kiek iš ateityje sumokėtinų įmokų ir mokesčių gyventojai galėtų „pasiskolinti“ tada, kai iš tikrųjų reikia pinigų vaiko priežiūrai ar dėl kitų priežasčių.

Paprašyta pakomentuoti R. Lazutkos ir R. Kuodžio siūlymus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad jie vertingi siekiant didesnės socialinės apsaugos aprėpties.

„Kartu jie laikytini tam tikromis prielaidomis plėtojant platesnę socialinių partnerių ir visų suinteresuotų grupių diskusiją, kokia turėtų būti ateities Lietuvos socialinės apsaugos sistema.

Pritartume platesnei priemonių plėtros reguliariai analizei ir diskusijai (taip pat ir novatoriškų bei kertinių), kartu su ekspertais bei mokslininkais. Svarstant apie pokyčius socialinėje apsaugos sistemoje, parama žmonėms turi būti tikslinga ir taikli, nesupriešinant, bet randant optimalų įmokų ir išmokų, paslaugų – visos socialinės sistemos balansą“, – komentavo ministerija.

www.tv3.lt