76 proc. visų regos sutrikimų neturinčių žmonių patiria vadinamuosius „plaukiojančius vaizdus“. Tai judantys vaizdai, primenantys mažus kirminus, kurie kartais atsiranda regėjimo lauke, jei ilgiau žiūrite į kažką ryškaus ar vienspalvio, pavyzdžiui, dangų, sniegą ar baltą ekraną.
Jų mokslinis pavadinimas yra Muscae volitantes, arba „skraidančios muselės“, tačiau tai nėra vabzdžiai. Kaip paaiškinta „TED-Ed“ vaizdo įraše, tai yra maži objektai, esantys jūsų akyse.
Tai gali būti audinių gabalėliai, raudonieji kraujo kūneliai arba baltymų gumulėliai, plūduriuojantys stiklakūnyje. Tai į gelį panaši medžiaga tarp lęšiuko ir tinklainės, kuri palaiko akies formą, rašo iflscience.com.
Paaiškino apie dar vieną keistą reiškinį
Šviesa patenka į akį per lęšiuką ir suaktyvina tam tikras tinklainės ląsteles, tačiau, judėdamos po stiklakūnį, jos meta šešėlius ant tinklainės ir taip sukuria savotiškus neįprastus vaizdus, kuriuos mato daugelis iš mūsų.
Vaizdo įraše taip pat paaiškinamas dar vienas keistas reiškinys – kai akyse matomi plūduriuojantys judantys objektai. Vaizdo įraše tai vadinama mėlynojo lauko entoptiniu fenomenu. Tai priešingybė akyse „skraidančioms muselėms“.
Tai nėra šešėliai, kuriuos meta objektai, esantys stiklakūnyje, bet iš tikrųjų atsiranda dėl baltųjų kraujo kūnelių, esančių tinklainės kapiliaruose. Šios ląstelės yra pakankamai didelės, kad sulėtintų raudonųjų kraujo kūnelių judėjimą, todėl kapiliaruose susidaro sritys, kuriose yra tik plazma ir baltasis kraujo kūnelis bei raudonųjų kraujo kūnelių sankaupa.
Žiūrėdami į ryškią mėlynos spalvos sritį, pavyzdžiui, dangų, galime pamatyti, kaip jie juda, nes mėlynos šviesos plazma ir baltieji kraujo kūneliai nesugeria taip, kaip raudonieji kraujo kūneliai.
