Baltijos kelio dalyviams gėles skraidinęs lakūnas Petras Bėta sako, kad 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją iš paukščio skrydžio pamatyta milijoninė rankomis susikibusių žmonių grandinė atėmė žadą. Prieš skrydį sujaudino ir žmonių dosnumas – paskelbus apie renkamas gėles, vien į Aleksoto aerodromą atvyko 3 sausakimši sunkvežimiai, dar pusantro laukė Vilniuje.
Prisiminimais apie Baltijos kelią lakūnas Petras Bėta dalinosi rugpjūčio 23 d. Lietuvos aviacijos muziejuje vykusiame atminimo renginyje, šalia istorinio „An-2“ lėktuvo. Pokalbį moderavo Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Eugenijus Raubickas, renginio metu skambėjo patriotinės ansamblio „Saulėlio“ (vadovė Laura Lukenskienė) dainos.
Unikali akcija
1989 m. rugpjūčio 23 d. paminėti nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai sugalvojo originaliai – sutelkė apie 650 km ilgio žmonių grandinę, nusidriekusią nuo Gedimino pilies Vilniuje iki Ilgojo Hermano bokšto Taline. Manoma, kad Baltijos kelyje dalyvavo daugiau nei 2 mln. žmonių.
Šią istorinę akciją papuošė iš dangaus šalia dalyvių krentančios gėlės, kurias iš Kauno skraidino lėktuvai „An-2“.
Viename lėktuve kartu su P. Bėta skrido pilotas Vytautas Tamošiūnas, P. Bėtos žmona vertėja Irena Bėtienė, lakūnas bandytojas Algimantas Virbickas ir Gediminas Vaškevičius.
Kito lėktuvo ekipažą sudarė pilotas Kazimieras Šalčius, lakūnas Audrius Jonušas, technikas Povilas Keserauskas ir aviacijos gerbėjas Antanas Jančiukas.Tądien lėktuvus puošė Lietuvos trispalvė – ją ant kylio vietoj TSRS vėliavos užpiešė aviatechnikas P. Keserauskas.
„Ore tvyrojo tautos pakylėjimo dvasia, trokšte troškome Lietuvos Nepriklausomybės“, – sakė lakūnas P. Bėta.
Tonos gėlių
Skristi ir gėles Baltijos kelio dalyviams kaip palaikymą barstyti pasiūlė aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Kauno tarybos narys, tuometinis Kauno menininkų namų direktorius Algimantas Norvilas.
„Iškart sutikau. Buvo pasakyta, kad turėsime išbarstyti gėles, bet net neįsivaizdavome, koks krūvis mūsų laukia. Per televiziją ir radiją paskelbė, kad žmonės gali atnešti gėles į numatytas vietas Vilniuje ir Kaune. Išvydę kiekį buvom priblokšti: vien Aleksoto aerodrome stovėjo trys sausakimši sunkvežimiai“, – mena P. Bėta.
Gėlės buvo įvairios: rūtos, astrai, chrizantemos, rožės, kardeliai, darželio gėlės. Kiekviena puokštelė perrišta kaspinu, prisegtas atvirukas su linkėjimais Lietuvai būti laisvai, sveikinimai Lietuvai ir pan.
„Pradėjus krauti gėles į lėktuvą jautėsi adrenalinas, didžiulis jaudulys. Supratome, tai – istorinė diena Lietuvai“, – pasakojo lakūnas P. Bėta. Gėlės siekė lėktuvo lubas.
Manoma, kad į tris perpildytus sunkvežimius galėjo tilpti daugiau kaip 10 tonų gėlių, o į lėktuvą buvo galima sukrauti tik 1,5 tonos, tad išbarsčius vienas gėles, vykta pakrauti naujų.
Baimės nejautė
Tuo metu P. Bėta priklausė V. Tamošiūno įsteigtam kooperatyvui „Aviapaslauga“, buvo jo pirmininkas. Įstaiga skraidindavo žmones renginių metu, gabendavo krovinius. Lėktuvus „An-2“ jie laikydavo Karmėlavoje, bet iš vakaro perskraidino į Pociūnus, nes žinojo, kad lemtingą dieną bus draudžiama skraidyti virš Lietuvos, jau buvo paskelbtas įsakymas. Pasikrovęs gėlių Aleksoto aerodrome, P. Bėtos ekipažas iš Kauno skrido dab. Savanorių prospektu.
„Pamačius, kad visos mašinos važiuoja viena kryptimi, šalutinės gatvės perpildytos – vėl užplūdo adrenalino pliūpsnis. Skrendant toliau prasidėjo kaimai, vaizdas tas pats – didžiulės automobilių eilės iš visų pusių. Žmonės važiavo autobusais, automobiliais, traktoriais, jojo arkliais“, – sakė lakūnas.
Kauniečiai buvo aktyvūs – manoma, kad Baltijos kelyje dalyvavo daugiau kaip 250 tūkst. Kauno miesto ir aplinkinių rajonų gyventojų.
Baltijos kelio dalyviai 19 val. susikibo rankomis. Vienybę, laisvės ir Nepriklausomybės siekį pasveikino iš dangaus krentančios gėlės. „An-2“ lėktuvai barstė gėles ruožuose: Vilnius-Taujėnai ir Panevėžys-Taujėnai (P. Bėtos ekipažas).
Prieš kelionę dukrą Gintarę lakūnas Petras su žmona Irena paliko saugioje aplinkoje ir neabejodami, kad sugrįš – išskrido į Baltijos kelią.
„Baimės nebuvo, bijoti turėjo tie, prieš kuriuos mes tą akciją rengėme“, – teigė lakūnas Petras Bėta.
Gėlių metiką prikabino tarpdury
Akciją planavo nušviesti ir užsienio žurnalistai, ketinta juos skraidinti lėktuve, tad P. Bėta į kompaniją specialiai pasiėmė žmoną vertėją Ireną Bėtienę, tačiau dėl spūsčių P. Bėtos pilotuojamą lėktuvą užsienio žurnalistams nepavyko pasiekti – jie užstrigo spūstyse.
Lėktuve visi pasiskirstė darbais: Petras Bėta su Vytautu Tamošiūnu užsidarė pilotų kabinoje, o Algimantas Virbickas, Gediminas Vaškevičius ir Irena Bėtienė – „gėlių skyriuje“: Irena ir Algimantas padavinėjo gėles Gediminui, o šis jas mėtė Baltijos kelio dalyviams. Lėktuvai prie žmonių priartėdavo apie 10 m atstumu ir arčiau.
„Kad būtų saugu, su parašiuto pakabinimo sistema saugiai pakabinome Gediminą tarpduryje, jei netyčia išslystų. Padarėme nemažai pakilimų, gėles barstėme po truputį. Papuošėme Baltijos kelią“, – džiaugėsi lakūnas. Gėlėmis lėktuvą papildyti skraidyta į nuošalų aerodromą šalia Ukmergės, tiesa, dėl spūsčių, čia pateko tik vilniečių gėlės.
Kai kur buvo daromos kliūtys – Vilniaus–Kauno geležinkelio pervaža pirmyn ir atgal važinėjo lokomotyvas. Nors tądien į kelius išvažiavo apie milijonas lietuvių, nebuvo užfiksuota nei vieno eismo įvykio.
Lakūnai grįždami į Pociūnus praskrido virš netoli Pakuonio buvusio slapto sovietų objekto „Nemunas“, šalia jo tądien piketavo žalieji, tad juos pasveikino išbarstydami likusias gėles.
Iš lėktuvo informuodavo apie situaciją
Po gėlių barstymo lėktuvuose pabuvojo atkarpos Ukmergė-Panevėžys koordinatorius A. Norvilas, akciją filmavęs kino operatorius Robertas Verba, žurnalistai, tarp kurių ir Laima Pangonytė.
Radijo ryšiu A. Norvilas informuodavo apie žmonių srautus. Iš lėktuvo buvo padedama organizuoti žmonių rikiuotę, pranešama, kuriuose ruožuose trūksta žmonių, o kur susidariusios spūstys. Informacija transliuota per Lietuvos radiją.
„Pavakarę grįždami iš Baltijos kelio matėme kaip žmonės degino laužus, buvo susėdę ant magistralinio kelio, iš gėlių išdėlioję šūkius „Laisvė Lietuvai“, „Sveikinimai Lietuvai“ ir pan.“, – mena pašnekovas.
Baltijos kelyje jautėsi tautos vienybė, pagarba savo tėvynei: plevėsavo galybė Lietuvos vėliavų, daugelis atsivežė koplytstulpius, paminklinius akmenis-atminimo ženklus. Juos statė atkarpose, kur stovėjo, o po akcijos daugelyje atkarpų vyko mitingai, buvo aukojamos šv. Mišios, buvo skaitomi Sąjūdžio Seimo sesijoje priimti dokumentai.
„Grįžus namo dukra pastebėjo, kad mamos rankomis kraujas teka – iš lėktuvo metamų rožių spygliai jas sudraskė, bet žmona net nejautė, ne ten dėmesys krypo, buvome pakylėti, džiaugėmės istorine diena“, – sakė P. Bėta.
Sulaukė KGB dėmesio
Po Baltijos kelio lakūnas P. Bėta sulaukė KGB pareigūnų kvietimų į apklausas. Apie tardymus jis prasitarė sąjūdiečiui Aleksandrui Abišalai, kuris pakvietė apie tai papasakoti salėje susirinkusiems žmonėms. Informacija pateko į radiją, televiziją ir saugumas liovėsi kamantinėti P. Bėtą.
„Po Baltijos kelio nesijautėme didvyriais, džiaugėmės, kad galėjome prisidėti. Pamatyti tokį stulbinantį susivienijusios tautos vaizdą iš aukštai – neapsakoma, tai visam laikui liko man širdyje“, – atsisveikino lakūnas.
Autorė: Skirmantė Javaitytė
