Lietuviai kone pamišę dėl grybų, į pintines nugula gausybė miško gėrybių – ir patys populiariausi, ir ne tiek daug dėmesio sulaukiantys grybai, tačiau ne visi žino, kad Lietuvos miškuose auga ne tik valgomieji, bet ir funkciniai (medicininiai) grybai.
Kaip pastebi grybų entuziaste save vadinanti Giedrė Svaldenytė-Pinot, kartu su seserimi Indre Svaldenyte įkūrusi „Fungi Spells“ vos tik pasitaikius progai keliaujančios į miškus ieškoti grybų ir pažindintis su Lietuvos miškų grybų įvairove, funkciniai grybai šalyje ėmė populiarėti ne taip jau seniai, tačiau apie tai kalbama vis garsiau, mat kai kurie grybai pasižymi išskirtinėmis savybėmis.
Naudingiausias Lietuvoje aptinkamas medicininis grybas
Mažai kas žino, tačiau visuose grybuose aptinkami imuninę sistemą stiprinantys ir su vėžiu kovojančių ląstelių gamybą skatinantys polisacharidai – beta gliukanai, išsiskiriantys grybus termiškai apdorojus aukštoje temperatūroje.
G. Svaldenytės-Pinot teigimu, pats naudingiausias Lietuvoje augantis grybas yra juodasis beržo grybas (lot. Inonotus obliquus), dar vadinamas čaga. Tiesa, šių grybų nepamatysite miško paklotėje – jie auga ant medžių ir dažnai yra gan aukštai, tad teks pasistengti pasiekti.
Pašnekovė priduria, kad čagos grybas retai aptinkamas grybautojų krepšiuose, tačiau juos rinkti verta dėl ypatingų medicininių savybių.
„Šis grybas be visų beta gliukanų, kurie padeda stiprinti imunitetą, yra vienas iš gamtoje randamų grybų, kuris turi didžiausią antioksidantų koncentraciją. Čagoje esantys antioksidantai kovoja su oksidaciniu stresu, yra naudingas odai, grožiui“, – naudas vardijo pašnekovė.
Tiesa, šis grybas nėra valgomas, todėl iš jo geriausia virti arbatą arba gaminti ekstraktą – taip gausite daugiausiai naudos.
Įvairiaspalvė kempė – priešnuodis vėžiui?
Kitas miškuose augantis funkcinis grybas – įvairiaspalvė kempė (lot. Trametes versicolor), dėl savo spalvos ir išvaizdos gavęs „kalakuto uodegos“ (angl. Turkey Tail) pavadinimą.
„Tai yra grybas skaidytojas ir nedažnai atsiduria grybautojų krepšiuose, nes neturi išskirtinių skoninių savybių, yra kietas. Jei tik su sese randame šviežius grybus, būtinai pasiimame – iš jų galima virti arbatas, dėti į sriubas. Aukštoje temperatūroje šis grybas išskiria beta gliukanus ir kitas naudingąsias savybes“, – pasakojo grybų entuziastė.
Vis tik, šis grybas ypatingas ne tik dėl jame aptinkamų polisacharidų – būtent įvairiaspalvės kempės ir jose aptinkamos naudingos medžiagos gali tapti priešnuodžiu vėžiui:
„Įvairiaspalvės kempės yra turbūt labiausiai ištyrinėtas funkcinis grybas ir į jį dedama daugiausiai lūkesčių kovojant su vėžiu. Daug kas sako, kad čaga turi priešvėžinių savybių, tačiau jis labiau tinkamas vėžio prevencijai.
Įvairiaspalvė kempė tiriama su žmonėms, sergančiais onkologinėmis ligomis ir yra daug lūkesčių – jau yra tyrimų, kurie rodo, kad yra atvejų, kad krūties vėžiu sergantiems žmonėms šis grybas padėjo.“
Lietuvoje auga ir kitokie funkciniai grybai, tačiau, kaip pastebi pašnekovė, jie yra arba saugomi, arba labai retai randami. Vienas tokių – reishi grybas (tikrinis blizgutis, lot. Ganoderma lucidum), kuris, Giedrės žiniomis, taip pat auga mūsų šalies miškuose, nors pačiai dar neteko jo aptikti.
„Šis grybas labai populiarus Azijos šalyse, ten jis vadinamas karalių grybų ir senais laikais būdavo rezervuotas tik karaliams, imperatoriams – paprasti žmonės šio grybo negalėdavo gauti“, – priduria ji.
Ne tik valgomi, bet ir naudingi sveikatai
Dar du populiarūs medicininiai grybai natūraliai Lietuvos gamtoje neauga, tačiau yra auginami šalies grybų ūkiuose. Vienas jų – gericijus (lot. Hericium erinaceus), dar vadinamas „liūto karčiais“ (angl. Lion‘s Mane).
Gericijus vadinamas „smegenų grybu“ – tyrimų metu (tiesa, su gyvūnais jų atlikta daugiau nei su žmonėmis, nors daugėja ir tyrimų su žmonėmis) nustatyta, kad jis skatina nervų ląstelių augimą.
„Gamtoje beveik nėra tokių medžiagų, kurios atliktų būtent šią funkciją – tai išskirtinis grybas. Be to, jis yra ne tik funkcinis, bet ir valgomasis, net labai skanus, verta pabandyti“, – sako G. Svaldenytė-Pinot.
Kitas naudingas grybas puikiai pažįstamas Azijos virtuvės mylėtojams – valgomieji danteniai (lot. Lentinus edodes), daugeliui geriau žinomi kaip šiitake grybai, yra ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai.
Be jau minėtų beta gliukanų, aptinkamų visuose grybuose, šiitake grybai turi ir daugiau vertingų medžiagų:
„Šiitake turi ir tokių medžiagų, kurios labai naudingos žmonėms, kurie turi širdies ar kraujagyslių problemų, aukštą cholesterolį, nes padeda jį mažinti.“
