Kepenų suriebėjimas – kepenų ligas skatinanti būsena, kuri yra susijusi su mitybos ir gyvensenos ypatumais. Iš pradžių žmogus kepenų suriebėjimo simptomų nejaučia, o dėl to negydoma liga gali komplikuotis – išsivystyti kepenų cirozė ar vėžys.
Apie tai, kuo svarbios kepenys, kodėl jos gali suriebėti ir ko reiktų atsisakyti iš maisto produktų norint pagerinti savo kepenų veiklą Vilniaus Santaros klinikų paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojos gastroenterologės dr. Arida Buivydenė ir Gabrielė Milaknytė.
Kepenys – organas „darboholikas“
Neretai galima išgirsti, kad kepenys yra tarsi organas „darboholikas“. Jos yra tokios svarbios ir atlieka organizme tiek daug funkcijų, kad yra nepamainomas organizme.
Dėl to gastroenterologė G. Milaknytė įvardijo svarbiausias kepenų funkcijas ir pridėjo, kad jas svarbu saugoti.
„Kepenys yra vienas iš didžiausių mūsų organų. Jos yra vienas iš organų „darboholikų“, kurie atlieka be galo daug funkcijų.
Štai keletas svarbiausių funkcijų: tai yra tam tikrų medžiagų sintetinimas, hormonų sintezė, jų balanso palaikymas, cukraus reguliavimas kraujyje, tulžies gaminimas ir išskyrimas, dalyvavimas virškinime.
Taip pat kepenys atlieka ir detoksikacijos funkciją. Dėl to tai – labiausiai apkraunamas organas, kurį reiktų apsaugoti“, – pabrėžė ji.
Kolegė A. Buivydienė pritarė G. Milaknytei ir pridėjo, kad šio organo pakeisti negali niekas. Ji pateikė pavyzdį, jog nėra sukurta dirbtinių kepenų alternatyvos, kuri galėtų atlaikyti tokį krūvį.
Tuo tarpu yra sukurti dirbtiniai inkstai, dirbtinės širdys su kuriomis žmogus gali gyventi tikrai ne vienerius metus.
Kepenų suriebėjimą lemiantys veiksniai
Pokalbio metu buvo kalbama apie tai, kas lemia kepenų suriebėjimą. Pasak gastroenterologių, nėra vieno veiksnio, kuris nulemtų tokią ligą.
G. Milaknytė pasakojo, kad yra netgi keli šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo veiksniai, kurie gali stipriai prisidėti prie suriebėjusių kepenų diagnozės:
„Kepenų suriebėjimą gali lemti mityba, per didelis alkoholio vartojimas, sėslus gyvenimo būdas, mat šiais laikais visi dirba prie kompiuterių.“
Ji pridėjo, kad gali būti ir taip, jog kepenų suriebėjimą skatina genetinės ligos ar kitos asmens fizinės būklės, kurios tampa kertinėmis diagnozės nustatyme:
„Genetika ir gretutinės ligos irgi gali lemti kepenų suriebėjimą. Gali būti tokios ligos, kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis ir kt. O kalbant apie būsenas, nutukimas ir antsvorio buvimas taip pat didina riziką susirgti“.
Kepenų suriebėjimo požymiai
Įdomu tai, kad dažniausiai kepenų suriebėjimas neturi simptomų, kurie jį išduotų. Dėl to abi medikės akcentavo profilaktines patikras, į kurias svarbu žiūrėti rimtai, norint gyventi sveiką gyvenimą.
„Jau kai patys suprantame, kad kažkas mums negerai, dažniausiai būna per vėlu suvaldyti situaciją“, – liūdnai tarstelėjo A. Buivydienė.
Ji pridėjo, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kuo serga paciento tėvai, kokios ligos atsineštos iš senelių, mat šie požymiai gali padėti numatyti diagnozę:
„Jeigu pas tėvus buvo suriebėjusios kepenys, buvo per didelis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, buvo įvykę insultai, infarktai, visada turime didesnę riziką ir mes ir turime labiau prižiūrėti savo gyvenseną.“
O norint išsiaiškinti, ar sergama kepenų suriebėjimu, tai galima nesunkiai padaryti kreipusis į šeimos gydytoją. Pasak A. Buivydienės, tereikia paprašyti ultragarsinio kepenų tyrimo ir kraujo tyrimų.
Anot jos, domintis savo sveikata yra kur kas lengviau užkirsti kelią ligai ir jos vystymuisi.
Tipinis pacientas
Pokalbio metu taip pat buvo aptartas ir tipinio paciento portretas. Gydytojos pasakojo, kad dažniausiai liga pasireiškia jau vyresniame amžiuje.
Pavyzdžiui, G. Milaknytė kalbėjo, jog kepenų suriebėjimas dažniausiai nustatomas vyrams, kuriems daugiau nei 50 metų, ir moterims, kurioms jau yra prasidėjusi menopauzė.
Ji pridūrė, kad taip pat ir antsvorio turintys žmonės bei sergantys diabetu dažnai pakliūva į jų įtarimų lauką: „Pažiūrėjus į tokį žmogų, galima numanyti, kad jo kepenys yra suriebėjusios“.
Tačiau tai nėra vienintelis paciento modelis. G. Milaknytė pridėjo, kad taip pat jų kabinete pasirodo ir jaunimas bei vaikai, kurie, rodos, neturi didelio kūno masės indekso: „Jiems kepenų suriebėjimas gali pasireikšti genetiškai“.
Tuo tarpu A. Buivydienė papildė kolegę ir papasakojo, kad kartais net ir liekniems bei sportuojantiems žmonėms pasireiškia kepenų suriebėjimas: „Tuomet jiems reikia dar labiau atkreipti dėmesį į savo mitybą“.
Kepenims žalingi produktai
Mityba – vienas iš būdų, kuriais galima padėti savo kepenims atsistatyti. Pasak gydytojų, tuomet reikia laikytis kelių svarbių taisyklių.
„Visų pirma, reikia valgyti pagal tam tikrą mitybos režimą, t. y., valgyti tik tuomet, kai jaučiamas alkis, ir neužkandžiauti.
Antras dalykas, reikia gerti pakankamai vandens. Šis įprotis padės rečiau užkandžiauti. O ir stresuojant reiktų pasirinkti pasivaikščiojimą, o ne šaldytuvo durelių varstymą“, – sakė A. Buivydienė.
Iš netinkamų suriebėjusioms kepenims mitybos produktų gydytoja paminėjo perdirbtus mėsos produktus, pusfabrikačius, perteklinį saldžių produktų vartojimą, perteklinį cukraus vartojimą, perteklinį mėsos, žuvies ir vaisių vartojimą, alkoholio vartojimą.
„Mūsų civilizacijos sąlygomis turime labai daug perdirbtos mėsos, perdirbtų pusfabrikačių, mes nebegaminame. Reikia valgyti daugiau daržovių, o saldžius gaminius, kurių yra maisto piramidės viršuje, valgyti tik retkarčiais, kai norime patenkinti poreikį saldumui.
Vaisius, beje, irgi reiktų ne kilogramais valgyti, nes juose taip pat daug cukraus. Na, o mėsa ir žuvis irgi turėtų būti ne kasdieninis maistas mūsų racione“, – aiškino specialistė.
Ji taip pat pridėjo, jog tvarkantis mitybą reiktų peržvelgti ir fizinį aktyvumą. Anot jos, suderinus mitybą ir tinkamą kasdieninį fizinį krūvį, galima sau efektyviai padėti.
