Daugumai žmonių nekyla problemų pasirūpinti artimųjų kapavietėmis, tačiau dalis asmenų skirti pakankamai laiko kapaviečių prižiūrėjimui ir tvarkymui negali, todėl renkasi kapavietes dengti akmens plokštėmis.
Apie tai, kuo šis sprendimas yra praktiškas bei kiek tai gali kainuoti, papasakojo „Akmens brolių“ atstovas Aurimas Balsys bei skulptorius Mindaugas Jankauskas.
Įvardino priežastis
„Akmens brolių“ atstovas pastebi, jog dabar keičiasi tendencijos. Prieš 5–8 metus vyravo tendencija, jog visi norėjo turėti atskirą kapą, o dabar žmonės yra pažengę ir pasidaro bendrą šeimos kapą:
„Jei seneliai yra palaidoti prieš 40 metų, žmonės investuoja į seną kapavietę, o mes ją visiškai atnaujiname. Padarome naujus takelius, naują paminklą, paruošiame ateinančioms kartoms: tėvams, vaikams ir tuomet gaunasi, jog kape būna palaidoti 6–8 žmonės. Tai yra ir senelių atminimas.“
Specialistai vienbalsiai atsako, jog viena iš priežasčių, kodėl žmonės renkasi akmens plokštes, yra emigracija, mat daug žmonių gyvena toli nuo Lietuvos ir grįžta kas keletą metų, o kapų priežiūra gan brangiai kainuoja.
Taip pat įtakos turi ir senstanti visuomenė, nes senyvo amžiaus žmonės nebeturi tiek daug jėgų, kad galėtų tinkamai prižiūrėti kapą, ravėti, prižiūrėti augalus, juos laistyti, tačiau visi nori, kad kapavietė atrodytų gražiai, nebūtų apleista, o akmens plokštė reikalauja mažiau priežiūros – užtenka tik nuvalyti dulkes, o ravėjimo darbai atkrenta.
Aurimas kaip akmens plokštės privalumą išskyrė tai, jog tai yra natūralus gaminys ir jis nebijo mūsų oro sąlygų:
„Gali būti šalta, lyti, gali būti stiprus vėjas, tačiau tai yra kieta medžiaga, kurią lengva apdirbti, kuri išlaiko savo blizgesį net praėjus daugeliui metų. Ji nepakeis spalvos ar atspalvio. Tai bus kaip natūralus gamtos daiktas.“
Mindaugas vis tik patikino, jog dėl ultravioletinių spindulių ir klimato kaitos akmuo gali pablukti ir jį gali tekti šiek tiek atnaujinti, tačiau tai padaryti visai nesudėtinga. Skulptorius taip pat patarė, kad akmenį galima impregnuoti su apsaugine plėvele. Tuomet akmuo gražiau blizga, vanduo neįsigeria, nesirenka dulkės.
Jam paantrino ir Aurimas, teigdamas, kad impregnavus plokštę jos prisižiūri savaime, lietus švariai ir gražiai nusiplauna. „Akmens plokščių labai paprasta priežiūra. Kai kurie žmonės jas tiesiog nuvalo skudurėliu, atvykę akmenį nuplauna su paprastu vandeniu ir jis puikiai laikosi“, – tikina Aurimas.
Granito plokštės
Paklausti apie tai, kokio tipo akmenį naudoja, specialistai vienbalsiai atsako, jog granitą. „Lietuvoje granitas yra rekomenduotinas ir populiariausias. Jis yra praktiškiausias ir ilgalaikis. Skiriasi tik kilmės šalis“, – pasakoja Mindaugas.
„Naudojame natūralų granitą: suomišką, lietuvišką. Granitą pjauname tokio storio, kokį žmogus pasirenka. Dažniausiai uždengimui naudojamas 3 centimetrų akmens plokštės storis. Būna įvairių dydžių, priklausomai nuo kapavietės matmenų. Dedasi labai didelės plokštės, kurių svoris siekia net 600 kilogramų“, – faktais dalinasi Aurimas.
Paklaustas apie tai, kiek laiko užtrunka pagaminti akmens plokštę, Aurimas atsako, jog viskas priklauso nuo to, kokias medžiagas išsirenka žmonės. Jei tokias, kurias jau turi sandėlyje, pagaminti užtrunka nuo 2 savaičių iki mėnesio su pilnu kapavietės sutvarkymu, tačiau jei reikalingas akmuo, kurį reikia pjauti iš atskirų blokų, gamyba užtrukti gali ir 2–3 mėnesius.
Įvardino sumas
Pasak Mindaugo, akmens plokštės kainos vidurkis, priklausomai nuo akmens rūšies, storio svyruoja nuo 200 iki 500 eurų už kvadratinį metrą, tačiau pasirinkus brangesnį akmenį, kaina gali būti ir aukštesnė.
Aurimo teigimu, apdengti akmens plokšte net ir pačią mažiausią kapavietę gali kainuoti nuo 2000 eurų, viskas priklauso nuo akmens:
„Yra visokių rūšių akmenų. Kai kurie yra paprastesni, ženkliai šviesesni ir jų išvaizda yra paprastesnė, jie atrodo menkesni, tačiau yra akmenų, kurie turi formą, raštus, peizažus, todėl ir jų kaina ženkliai skiriasi ir gali svyruoti nuo 5000 iki 8000 eurų už kapavietę.“
Aurimas jau keletą metų pastebi, kad žmonės jau ateina su savo idėjomis, patys nusipiešia, ko norėtų, sugalvoja išskirtines formas, kad kapavietė atrodytų kitaip nei pas kitus. Kartais jiems tenka ir patiems sukurti dizainus, priderinti spalvas, 3D efektus.
„Šiemet turėjome daug gražių ir išskirtinių darbų. Buvo malonu gaminti, nes tai buvo nestandartiniai darbai, o mums patinka iššūkiai. Kai reikia gaminti klasikines akmens dangas, net nebėra kur tobulėti, o gavęs įdomesnį užsakymą gali sau išsikelti tikslų“, – atvirauja Aurimas.
Mindaugas taip pat džiaugiasi, kad lietuviai darosi vis kūrybiškesni ir dažnai nori, kad kapas būtų ne tik praktiškas, tačiau ir stilingas bei skoningas.
Prieš renkantis akmens dangą, pasak Mindaugo, reikia gerai apgalvoti, ar dar kažkas laidosis toje kapavietėje. Ar tai bus šeimos kapas, ar urnos. Reikia pasidaryti tokią sistemą, kad reikalui esant būtų galima plokštes nuimti, jog jų nereikėtų ardyti, nes tokiais momentais streso ir taip užtektinai.
Anot Aurimo, taip pat svarbu išsirinkti ir akmens spalvą, kuri yra arčiausiai širdies, tačiau pasitaiko atvejų, kai klientai išsirenka spalvą, jie sumontuoja, uždeda ant kapo, tačiau žmonėms atrodo negražiai.
„Spalvą reikia labai gerai apgalvoti. Tai ne automobilis, kurį nusipirkus po keleto metų būtų galima lengvai pakeisti. Akmens danga yra ilgaamžiška. Kokią akmens dangą rinktis priklauso ir nuo to, kurioje vietoje yra kapavietė.
Jei ji yra po medžiais, tuomet tamsios spalvos netiks, kapas bus purvinas, tačiau jei tamsioje vietoje naudosime šviesią dangą, tuomet bus gražu žiūrėti net iš tolo. Taip pat, kuo spalva yra tamsesnė, tuo ji reikalauja daugiau dėmesio.
Kiti žmonės sako, jog nori juodos dangos, tačiau mes su jais pakalbame, kad ji nėra praktiška ir reikalauja daug dėmesio. Juodas akmuo yra teplus, jį reikia dažnai valyti. Mes siūlome šonuose dėti kitokią spalvą, o centre galima ir minimaliai juodos“, – pataria Aurimas.
