Netikėtai į Europos parlamentą išrinktas Petras Gražulis į Briuselį išsiveš ir du padėjėjus. Abu vyrai anksčiau turėjo ne vieną akistatą su teisėsauga, tačiau dabar galės tikėtis solidaus atlyginimo. O pats P. Gražulis šių aplinkybių nesureikšmina – naujienų portalui tv3.lt skundėsi, jog vykdomas „politinis“ persekiojimas.
Šių metų birželį vykusių Europos Parlamento rinkimų metu Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) rinkimuose pavyko išsikovoti 5,35 proc. balsų – tai sąrašui užtikrina vieną mandatą Europos Parlamante. Šis mandatas atiteko sąrašą vedusiam P. Gražuliui.
Pats P. Gražulis pergalė stebėjosi, tačiau dėkojo rinkėjams, kurie suteikė jam pasitikėjimą. Netrukus vyras aiškino, jog Briuselis jo visai nežavi, tačiau į darbą Europos Parlamente jis žiūri optimistiškai. Visgi Europos Parlamente jis dirbs ne vienas.
Petras Gražulis kol kas pasirinko du padėjėjus – Naglį Puteikį ir Ramojų Girinską. Iš viso EP nariai gali turėti 4 akredituotus padėjėjus.
N. Puteikis anksčiau buvo žinomas kaip P. Gražulio dešinioji ranka, mat nuo 2021 m. liepos 21 d. dirbo P. Gražulio padėjėju Seime, iki pat momento, kai P. Gražulis neteko savo mandato, balsavęs už kitą Seimo narį.
Anksčiau N. Puteikis buvo tris kartus išrinktas į Seimą – Seimo nario pareigas ėjo nuo 1997 m. vasario 4 d. iki tų pačių metų balandžio 24 d. ir nuo 2011 iki 2020 m. Taip pat 2007-2011 m. N. Puteikis dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje.
Nors P. Gražulis dažnai negaili kritikos valdantiesiems, N. Puteikis anksčiau buvo ilgamečiu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos nariu. Konservatorių partijai jis priklausė nuo 1996 iki 2014 metų.
Nuo 2016 m. iki 2021 m. jis ėjo Centro Partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko pareigas, o vėliau ši politinė susijungė su Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga ir Petro Gražulio judėjimu „Už Lietuvą – vyrai!“. Dabartinis šio darinio pavadinimas – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), o partijos pirmininku tapo P. Gražulis.
N. Puteikiui anksčiau teko susidurti su Temide – anksčiau N. Puteikis buvo apkaltintas teismo sprendimu nevykdymu ir piktnaudžiavimu užimamomis pareigomis. Vis dėlto, pirmos instancijos teisme jis buvo išteisintas, o Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija atmetė prokuroro skundą, kuriame buvo prašoma politiką pripažinti kaltu.
Padėjėjas minimas baudžiamojoje byloje
Kitas P. Gražulio pasirinktas padėjėjas visuomenėje žinomas kur kas mažiau. Ramojus Girinskas 2023 m. buvo nacionalistinės partijos „Jaunoji Lietuva“ kandidatas į Vilniaus merus. Partijos sąraše jis užėmė antrą vietą, po partijos pirmininko Stanislovo Buškevičiaus. Anksčiau R. Girinskas nesėkmingai bandė patekti į Seimą – 2012 m. į Seimą kandidatavo su „Tvarka ir teisingumu“. Be to, R. Girinskas anksčiau taip pat dirbo P. Gražulio padėjėju Seime.
Vilniaus mero rinkimai nebuvo sėkmingi R. Girinskui – jis liko paskutinis, surinko vos 436 balsus (0,2 proc. balsų). Kampanijos metu R. Girinskas nebuvo itin matomas, tačiau siūlė grąžinti mirties bausmę, o interviu LRT metu pareiškė, jog jį žavi Singapūro politinė sistema, o ypač tai, jog už korupciją teisti politikai yra įkalinami atskiruose kalėjimuose.
Anksčiau jis ėjo su politika nesusijęs pareigas – buvo kelių įmonių direktorius.
Šiuo metu R. Girinsko pavardė minima vienoje baudžiamojoje byloje – dar birželį Vilniaus apygardos teismas R. Girinską pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų ir skyrė jam subendrintą 11 tūkst. eurų baudą.
Kaip pranešė portalas delfi.lt, teismas nusprendė, jog R. Girinskas, kartu su dar vienu verslininku Raimundu Buika sudarė keletą fiktyvių sąskaitą apie realiai neatliktus įvairius statybos darbus, taip į valstybės biudžetą nesumokant 9331 euro mokesčių. Savo kaltės R. Girinskas nepripažino. Anksčiau R. Girinskas teistas nebuvo, tačiau buvo atsipirkęs baudomis už administracinius pažeidimus.
Ši nutartis nėra įsigaliojusi ir R. Girinskas ją jau apskundė – rugsėjį byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka
Petras Gražulis
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su P. Gražuliu pasiteirauti, kodėl kaip patarėjus pasirinko būtent šiuos vyrus, bei ką mano apie prieš R. Girinską pradėtą baudžiamąją bylą. P. Gražulis problemos neįžvelgia ir vadina baudžiamąją bylą „politiniu persekiojimu“
Gal galite paaiškinti, kodėl pasirinkote būtent šiuos padėjėjus? Dėl jų politinės patirties, kokių nors asmeninių savybių?
Abu turi nemažą politinę patirtį. N. Puiteikis buvęs Seimo narys, buvęs viceministras, ėjęs kitas atsakingas pareigas, buvęs partijos pirmininkas. Taigi, jo kompetencija labai aukšta. O Ramojus yra buvęs mano patarėjas, kai dar dirbau Seime. Dirbome kartu, priklausėme vienai politinei partijai – „Tvarkai ir teisingumui“. Taigi, esame nemažą politinį kelią kartu nuėję.
O jie jau atvyko į Briuselį, kartu su jumis?
Dabar Briuselyje atostogos iki rugsėjo 2 d., tai kol kas esame Lietuvoje. O po to, kadangi kandidatuoja į Seimą, pasiims atostogas.
Gal kalbėjote apie tai, kokius darbus jie atliks, kokios pagalbos reikės?
Buvo apie tai kalbėta, kas kokius darbus atliks. Vienas daugiau su frakcija dirbs, kitas bendrai į teisės aktus gilinsis. Žiūrėsime, kokias iniciatyvas jie pareikš. Bet tai bus toks komandinis, bendras darbas.
Žiniasklaida prieš porą mėnesių rašė, jog R. Girinskas yra teisiamas už finansinius nusikaltimus. Nemanote, kad tai pakankamai didelė kliūtis norint dirbti Europos Parlamente?
Aš esu Lietuvoje labiausiai teisiamas ir persekiojamas. Tai aš į tas bylas Lietuvoje žiūriu labai skeptiškai. Kodėl?
Na, pavyzdžiui yra MG Baltic byla. Kalčiausias yra Antanas Mockus – jis yra savininkas, akcininkas, jis nurodinėjo R. Kurlianskui kiek ir kam atiduoti pinigų, o šiandien jis yra laisvas, turi didžiausią biznį.
O tas, kuris nešiojo pinigėlius, jis yra laisvas. Tai kaip vertinti teisėsaugą?
Pažiūrėkite kas darosi su čekučiais. Politikai yra persekiojami, tampomi po teismus ir teisiami, kaip Jovanos meras, už tūkstantį eurų.
O kaip yra su Šarūnu Stepukoniu? Jis aptarnavo ir G. Landsbergį, negrįžtamai investavo 12 mln. eurų į mokyklas. Nei vienas neteisiamas. Tai ką čia kalbėti apie tą teisėsaugą? Ji man nekelia visiškai jokio pasitikėjimo.
Netikite, kad Š. Stepukonis ar Kristijonas Bartosevičius ateityje bus nuteisti?
Ne. Bet netikiu ir tuo, kad jis tuos pinigus pralošė. Pasidalino ir tiek.
R. Girinskas kol kas pripažintas kaltu pirmosios instancijos teisme. O jeigu jis būtų pripažintas kaltu ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ar Jūsų nuomonę tai pakeistų?
Oi, Apeliacinis teismas išvis priklauso Daliai Grybauskaitei ir konservatoriams. Išvis nereikia kreipti dėmesio į jo sprendimus.
Vėlgi, grįžtame prie MG Baltic bylos. Pirmosios instancijos teismus visus išteisina, o apeliacinis paskiria griežčiausias bausmes. Tai kuris teismas korumpuotas, Jūs man pasakykit?
Ką čia aiškinti, politinius užsakymus vykdo. Man nuolat vyksta byla dėl švento rašto citavimo, V. Čmilytės-Nielsen senelio uniformos demonstravimo. Tai yra pasityčiojimas iš Lietuvos – kaip išvis galima rinkti tokius žmones, kurie nesugeba atsiprašyti už senelio padarytus nusikaltimus.
Naujienų portalo tv3.lt pastaba – P. Gražulis 2022 m. gegužės 26 d. citavo Šventojo rašto dalį, kurioje homoseksualumas vadinamas iškrypimu, lygino homoseksualius asmenis su zoofilais/
„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (…) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį“, – kreipdamasis į LGBTQ atstovus tuo metu kalbėjo P. Gražulis.
P. Gražulis taip pat demonstravo sovietinio tankisto karinę uniformą, o Lietuvoje sovietinių simbolių demonstravimas yra draudžiamas, už tai P. Gražulis atsipirko 300 eurų bauda, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 524 ir 242 straipsnius.
O K. Bartusevičiaus klausimas? Jis prašo leisti išvykti į Italiją ilsėtis, pavargo. Baikime, teismai visiškai bankrutavo. Kiti gal susimoka pinigus ir nebūna teisiami, nežinau. Apie teismus Jūs man nepasakokit.
Grįžtant prie Jovanos mero – jam teismai uždraudė kandidatuoti. Kur tai matyta – teismai tapo aukštesni nei Dievai! Tauta yra aukščiau teismų demokratinėje valstybėje – bet ne, jie pasakė, kad M. Sinkevičius kandidatuoti negalės. Kokią jie teisę turi? JAV ir nuteistas prezidentas gali prezidentauti.
Gali tikėtis solidžių atlyginimų
Kol kas nėra žinoma, kiek tiksliai uždirbs P. Gražulio padėjėjai – tiksli suma nėra viešinama.
Visgi Europos Parlamento biuro Lietuvoje ryšių su žiniasklaida koordinatorius Dovaidas Pabiržis naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kokio maždaug atlyginimo gali tikėtis padėjėjai.
Pirmiausia, reikia suprasti, jog kiekvienam EP nariui su personalu susijusioms išlaidoms padengti per mėnesį skiriama maksimali 29 557 eurų suma.
„Europos Parlamento nariai gali laisvai pasirinkti savo padėjėjus neviršydami Parlamento nustatyto biudžeto. 2024 m. didžiausia suma, suteikiama kiekvienam EP nariui visoms su personalu susijusioms išlaidoms padengti, yra 29 557 EUR per mėnesį. Ši suma EP nariams neišmokama tiesiogiai, tačiau jie gali ją naudoti visoms su personalu susijusioms išlaidoms padengti“ – komentavo D. Pabiržis.
„Ši suma, be kita ko, naudojama EP nario padėjėjų ir paslaugų teikėjų, kuriuos EP narys įdarbina ar kurių paslaugomis jis naudojasi, atlyginimams, atlygiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti“ – pridūrė Europos Parlamento biuro atstovas.
Anot D. Pabiržio, yra dviejų kategorijų padėjėjai: vietiniai ir akredituoti. Abu P. Gražulio padėjėjai priskiriami akredituotų padėjėjų kategorijai. EP nariai gali įdarbinti ne daugiau kaip keturis tokius padėjus – juos įdarbina Parlamentas. Na ir mažiausiai 40 proc. minėtos EP nario išmokos (kaip minėjome, siekiančios iki 29,5 tūkst. eurų) atitenka šiems padėjėjams.
„Mažiausiai 40 proc. EP nariui išmokos yra rezervuota akredituotiems padėjėjams. Parlamento narių akredituotų padėjėjų atlyginimai nustatomi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, taikant 19 lygių darbo užmokesčio skalę, kuri kasmet koreguojama ir skelbiama Oficialiajame leidinyje“ – teigė D. Pabiržis.
Be to, numatomi ir kiti apribojimai.
„Visa išlaidų, susijusių su vietiniais padėjėjais ir stažuotojais, suma negali būti didesnė negu 60 proc. pagalbos EP nariui išmokos. Paslaugų teikėjams mokama suma negali būti didesnė negu 20 proc. šios išmokos. Mokėjimų tarpininkui mokamas atlygis negali viršyti 4 proc. pagalbos EP nariui išmokos“ – pridūrė Europos parlamento biuro atstovas.
