Agurkų auginimas – ko gero kiekvieno sodininko užsiėmimas. Agurkai – viena mėgstamiausių daržovių, tad visuomt į kompaniją lygiuojasi šalia pomidorų.
Agurkas (Cucumis) – priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos augalų genčiai. Jo šaknis liemeninė, stiebas šliaužiantis. Žiedai vienalyčiai, ryškiai geltoni. Vaisiai žali, daugiausia vidutinio dydžio.
Šliaužiantys, šiurkštūs agurkų ūgliai užauga apie 200 cm ilgio, kurie baigiasi ūsais – jais augalas užsikabina už atramos. Penkių skilčių lapų plokštelės yra širdies formos. Sultingi, pūslėti, daugiasėkliai vaisiai dažniausiai yra smaragdo žalumo spalvos. Agurko struktūra panaši į moliūgo. Priklausomai nuo veislės, skiriasi šių daržovių dydis ir forma. Agurkuose yra 95% vandens ir gausu žmogaus organizmui naudingų mikroelementų: geležies, magnio, fosforo, kalcio ir vitaminų – C, B1, B2, provitamino A. Šios daržovės sultys gerai pašalina toksinus ir šlakus, bei teigiamai veikia žmogaus organizmą.
Šios žaliosios daržovės, pagrinde auginamos maistui, taip pat turi ir daugiau papildomų naudų. Jie naudojami sveikatinimo tikslais: dietologijoje, medicinoje, gydant įvairias ligas, iš jų gaminami nuovirai, užpilai, spaudžiamos sultys.
Agurkų veislės
Paskutiniu metu pačios populiariausios Lietuvoje auginamų agurkų veislės yra partenokarpinės (savidulkės) hibridinės (F1). Šių agurkų žiedams nereikalingas bičių ar kitų vabzdžių žiedų apdulkinimas, kad užsimegztų vaisiai. Šių veislių agurkai – savidulkiai. Tai garantuoja praktiškai 100% derlių.
Partenokarpinius (savidulkius) agurkų hibridus galima auginti šiltnamyje ir lauke. Jų vaisiai neapkarsta net jei trūksta drėgmės. Šiuos agurkus auginant lysvėse galima laikyti uždengtus visą sezoną: vaisių nesumažės, o augalai bus geriau apsaugoti nuo temperatūrų svyravimų, saulės kaitros, kenkėjų ir išdžiūvimo. Šias savidulkes Hibridines (F1) agurkų veisles galima suskirstyti į auginamas:
- šiltnamiuose stambiais kauburėliais,
- šiltnamiuose ir lauke stambiais kauburėliais,
- lauke ir šiltnamiuose smulkiais kauburėliais,
- lauke.
Visos šios veislės turi labai daug agurkų rūšių. Kiekvienas tikrai gali surasti sau tinkančią ir patinkančią. Ant sėklų pakelio visada yra nurodyta pagrindinė informacija kur geriausia auginti šią veislę, kokio struktūros bus vaisiai ir kada pradės derėti.
Agurkų sėjimo taisyklės
Agurkai daigams sėjami balandžio mėnesį. Tinkamomis sąlygomis laikant sėklas jos gyvybingos išlieka 8-10 metų, tačiau geriausią derlių duoda 3–4 metų sėklinė medžiaga.
Sėjai tinka tik stambios, pilno svorio sėklos, kurios mėnesį laiko turi pabūti maždaug +25 laipsnių temperatūroje. Jei sėklos yra hibridinių veislių, tada joms to nereikia.
Sėklos sėjamos į plastikinius arba durpinius vazonus, kurių aukštis turėtų būti nuo 10 iki 12 centimetrų. Vazonai turi būti užpildyti dirvožemio mišiniu, skirtu daržovių auginimui. Į 10 litrų tokio substrato reikėtų įmaišyti 1,5 valgomojo šaukšto nitrofoskos ir 2 valgomuosius šaukštus medžio pelenų.
Į 1 vazoną sėjama po vieną sėklą. Sėklos nereikia giliai įterpti, jas tereikia uždengti tik 0,5-1 cm substrato sluoksniu. Po to substratas švelniai sudrėkinamas. Į atvirą dirvą sodinukai, atsižvelgiant į oro sąlygas, gali būti persodinami po 20-30 dienų. Jei sėklos buvo sėjamos į durpių tabletes arba į didelius durpių vazonėlius, kurių skersmuo 40-45 cm, tuomet daigus galima sodinti į duobutę neišimant iš vazono. Atkreipkite dėmesį, kad agurkai į persodinimus reaguoja itin neigiamai.
Agurkų daigų priežiūra
Pasirodžius daigams juos reikia perkelti į vėsesnę vietą: dieną nuo +20 iki +22 laipsnių, o naktį nuo +15 iki +16 laipsnių. Augalams reikės papildomo apšvietimo — tam yra naudojamos agrolempos arba fluorescencinės lempos. Tuomet daigai nenusistiebs.
Agurkams formuojant 2 tikras lapų plokšteles, juos reikia patręšti palaistant mišiniu: 1 litras vėsaus vandens (apie +20 laipsnių), kuriame ištirpintas 1 arbatinis šaukštelis nitrofoska trąšų. Likus 1–2 dienoms iki agurkų persodinimo į atvirą dirvą, juos reikia patręšti maistinių medžiagų mišiniu, kurį sudaro 1 kibiras vandens, 10 gramų kalio trąšų, 15 gramų karbamido ir 40 gramų superfosfato.
Daigai turi būti laistomi teisingai. Ši procedūra atliekama tik 1 kartą per 7 dienas. Agurkai palaistomi labai gausiai, o tada skysčio perteklius nupilamas. Dėl to vazonėlius rekomenduojama laikyti ant padėklo. Jei augalai greitai auga, bet persodinimas artimiausiu metu neplanuojamas, į vazonėlius galima įpilti šiek tiek substrato. Tada augalai taps stabilesni.
Pikavimo (išsodinimo) taisyklės
Kaip jau minėta ankščiau, agurkas itin neigiamai reaguoja į persodinimą, todėl patyrę daržininkai rekomenduoja agurkų auginimui rinktis durpių vazonus arba tabletes. Jei daigai auga bendrame vazone, būtina juos išsodinti atskirai. Tai daroma, kai augalai išleidžia 2 tikruosius lapus. Prieš atskiriant sodinukus reikia gausiai laistyti. Tik tada augalą bus galima atsargiai ištraukti, stengiantis išlaikyti žemę ant šaknų. Po to sodinukas sodinamas į atskirą vazoną, o šaknų sistema ir dalis ūglio užkasami substratu. Aplink pasodintą daigelį substratas turi būti labai gerai suspaudžiamas. Persodinti reikia tik sveikus ir stiprius daigelius.
Svarbu paminėti, kad toks persodinimas atideda agurkų vystymąsi 5-7 dienomis. Todėl esant tinkamoms oro sąlygoms gerai išsivysčiusius sodinukus galima iš karto sodinti tiesiai į nuolatinę vietą.
Grūdinti agurkus pradėkite likus 7 dienoms iki persodinimo į atvirą dirvą. Kiekvieną dieną kelioms valandoms daigus reikia perkelti į lauką, apsaugant nuo vėjo gūsių ir skersvėjų.
Agurkų auginimas namuose
Agurkus galima auginti ir kambario sąlygomis, sėjai naudojant savidulkes veisles. Ant palangės lengviausia sutalpinti vidutinio dydžio arba krūminius agurkus. Turint daugiau vietos galima auginti balkone – kibiruose.
- Agurkų sėklas prieš sėją patariama dezinfekuoti silpname, rausvo kalio permanganato tirpale. Jame sėklos laikomos 15–20 minučių. Po to sėklas reikia nuplauti po tekančiu vandeniu.
- Paruoštos sėklos dedamos į atskirus vazonėlius, kurių skersmuo siekia 60–80 mm. Apatinėje tuščioje stiklinėje reikia pakloti keramzito arba stambiagrūdžio smėlio sluoksnį, po to užpilti lengvu maistinėmis medžiagomis prisotintu substratu. Specialistai pataria pirkti substratą, specialiai skirtą agurkų daigams.
- Užpildžius vazonėlius, juose esantį žemių mišinį reikėtų nuplikyti virintu vandeniu. Kai žemė atvės, ant jos paviršiaus dedamos paruoštos sėklos ir uždengiamos sudrėkintos marlės gabalėliu. Po to vazonėliai perkeliami ant palangės, esančios rytinėje ar pietinėje kambario dalyje. Daigeliams oro temperatūra dienos metu turėtų būti nuo +22 iki +26 laipsnių, o naktį – nuo +17 iki +22 laipsnių. Sėklas dengianti marlė visada turi būti sudrėkintame substrate. Svarbu apsaugoti nuo skersvėjų.
- Po kelių dienų ant induose esančių sėklų turėtų išaugti daigai. Tada vazonėlio viduryje reikia padaryti skylę, kurios gylis siekia 10 mm. Į jį įdedama sėkla, kuri ant viršaus pabarstoma plonu substrato sluoksniu. Indo viršus uždengiamas plėvele, kuri neleis pernelyg greitai išgaruoti drėgmei. Kai tik pasirodys daigai, juos reikia nudengti. Kad augalai neišstyptų, juos reikėtų papildomai apšviesti, tačiau jei tai neįmanoma, agurkus reikia tiesiog perkelti į vėsesnę vietą: naktį nuo +13 iki +15 laipsnių, dieną nuo +15 iki +17 laipsnių.
- Laistykite agurkus šiltu +27–30 °C vandeniu ir laiku – kai tik viršutinis substrato sluoksnis išdžiūsta, tačiau neleiskite vanzdeniui užsistovėti, kad nepradėtų pūti agurkų šaknys. Kai agurkai išleidžia po trečią tikrąjį lapą, juos reikia išsodinti atskirai po vieną. Vazonai turi būti pakankamai erdvūs – apie 25 cm skersmens. Persodinti geriau debesuotą dieną, po to 2-3 dienas augalas turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių.
- Aptikus pirmąsias vaisių užuomazgas, augalus reikia patręšti medžio pelenų užpilu. Jam paruošti reikės 1 litro karšto vandens ir 100 gramų medžio pelenų. Paruoštas mišinys turi pastovėti 24 valandas, tada juo galima laistyti agurkus.
- Išaugus šoninėms ataugoms ant centrinio stiebo, būtina jas nugnybti. Ant vieno agurko krūmo turi būti ne daugiau kaip dvi ar trys ataugos.
- Kaip vertikalią atramą agurkams, patogu naudoti stambesnį statybinį tinklelį, kurį reikia pritvirtinti prie lango. Agurkų ūsai sėkmingai už jo kabinsis ir augs į viršų.
- Pasirodžius vaisiams, augalui nereikėtų leisti augti, tada daug greičiau formuosis ir vystysis užmegzti agurkai.
Agurkų sodinimas ir priežiūra atvirame grunte
Kada sodinti agurkus
Agurkų daigus į atvirą žemę galima sodinti tik tada, kai išauga bent 3-4 tikrieji lapai, o žemė įšilusi iki +20– +24 laipsnių. Orai taip pat turi būti šilti. Paprastai agurkų sodinimo į atvirą dirvą laikas – antroji gegužės pusė.
Norint auginti agurkus lauke, reikia pasirinkti saulėtą vietą. Žinoma, galima sodinti ir pavėsingoje vietoje, bet ji turi turėti ir patikimą apsaugą nuo vėjo gūsių. Jei naktį gresia šalnos ar smarkus šaltukas, persodintus sodinukus būtina uždengti agroplėvele, o ir visame darže įrengti metalinius lankus, ant jų užmesti dengiamąją medžiagą.
Agurkams tinkamas dirvožemis
Agurkams auginti labiausiai tinka gerai nusausinta dirva, kurioje daug maistinių medžiagų ir mažai azoto. Jei dirva rūgšti, prieš sodinant agurkus, ją reikia nukalkinti. Agurkams geriausiai tinka substratas, kurį sudaro humusas, velėna, durpės ir pjuvenos, santykiu 1:1:6:1.
Svarbu, kad dirvožemis būtų jau gerai įšilęs ir purus. Agurkams būtina padaryti aukštas lysves, kurių aukštis turėtų būti apie 25 centimetrus. Idealu jei lysvės būtų nukreiptos iš rytų į vakarus ir nebūtų labai didelio nuolydžio į pietus. Likus parai iki daigų sodinimo, lysvę reikia apipilti vario sulfato tirpalu (1 arbatinis šaukštelis vario sulfato 1 kibirui labai karšto vandens). 1 kvadratiniam metrui sklypo sunaudojama 3 litrai tokio tirpalo.
Nereikėtų agurkų auginti ten, kur anksčiau augo arbūzai, cukinijos, moliūgai, melionai, cukinijos ir kiti moliūgų šeimos atstovai. Gerai, jei prieš tai ten augo pomidorai, kopūstai, žalia trąša ar svogūnai.
Agurkų persodinimo taisyklės
Kadangi agurkų daigų šaknų sistema yra neišsišakojusi, sodinimo metu reikia dėti maistinių medžiagų mišinį. Lysvėse padaromos duobutės, apie 40 cm gylio, 60 cm atstumu. Į duobutę reikia įpilti grunto sluoksnį, sumaišytą su kompostu. Po to pilama maistinė žemė, be jokių trąšu.
Daigai sodinami kartu su žeme iš vazonėlio arba į duobutę įdedamas augalas kartu su durpių vazonu. Likusi laisva vieta užpilama dirvožemiu, o po to laistoma. 1 krūmui užpilami 3 litrai vandens. Po to lysvės paviršių galima padengti mulčio sluoksniu (nupjauta žole ar durpėmis). Tai į daržą pritraukia sliekus, kurie gali praturtinti dirvą humusu.
Agurkų priežiūra
Pirmosiomis dienomis po agurkų sodinukų persodinimo į atvirą dirvą juos reikia dažniau laistyti, taip pat pasaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Smarkaus šalčio metu augalus būtina uždengti. Temperatūrai nukritus iki +15 laipsnių, agurkai pradeda augti lėčiau, esant žemesnei nei +10 laipsnių temperatūrai, jie visai nustoja vystytis.
Kai agurkai laistomi, rekomenduojama supurenti dirvos paviršių, tik svarbu tai daryti labai atsargiai, nes jų šaknų sistema yra viršutiniame žemės sluoksnyje. Jei vieta mulčiuojama, nereiks purenti ir ravėti. Taip pat laistyti reikės rečiau.
Kaip laistyti agurkus
Prieš pradedant žydėti, agurkus užtenka laistyti kartą per 5–7 dienas, o 1 kvadratiniam metrui sklypo reikia išlieti 3–6 litrus vandens. Agurkams nužydėjus laistyti juos reikėtų dažniau – 1 kartą per 2–3 dienas, o vandens kiekį didinti iki 6–12 litrų 1 kvadratiniam metrui. Laistyti reikia drungnu (apie +25 laipsnių) gerai nusistovėjusiu vandeniu ir tai daryti anksti ryte arba vakare. Jei vanduo prastai įsigeria į dirvą, jos paviršius tarp eilių turi būti subadytas šakėmis iki 10–15 centimetrų gylio, kad vanduo sudrėkintų žemę iki 20–30 centimetrų gylio.
Laistant agurkus vanduo turi būti pilamas augalo apačioje, stengiantis, kad jis nepatektų ant lapų paviršiaus. Kad vandens srovė nepažeistų šaknų, laistymui reikia naudoti laistytuvą su skirstytuvu. Laistymas agurkams yra labai svarbus. Juos laistyti reikia taip, kad vanduo dirvoje neužsibūtų, nes tada vystosi grybelinės ligos. Jei agurkams trūks vandens, jų užmegzti vaisiai bus kartaus skonio.
Agurkų auginimas šiltnamyje
Norint užsiauginti ankstyvųjų agurkų, juos reikėtų sodinti šiltnamyje.
Agurkų auginimui šiltnamyje rekomenduojama rinktis savidulkių hibridų sėklas.
Kad agurkai augtų labai anksti, šiltnamyje rekomenduojama padaryti komposto lysves, vadinamas „šiltomis“. Šiltnamyje iš jo būtina sukasti aukštą lysvę. Iš viršaus ji turi būti padengta maistinių medžiagų dirvožemio sluoksniu, kurio storis turi būti ne mažesnis kaip 25 centimetrai.
Kadangi žemė šiltnamyje ankstyvą pavasarį nėra labai šilta, sėjai rekomenduojama naudoti daigintas sėklas. Jas reikia sodinti tiesiai į durpių tabletes ar vazonėlius. Vietovėse, kuriose šiltnamyje ilgai yra šaltas klimatas, lysves rekomenduojama daryti iš mėšlo.
Dirvą reikia labai gerai laistyti ir tada ant jos paviršiaus paskirstyti sėklas. 1 kvadratiniame metre sklypo turi būti 4 agurko sėklos, ne daugiau. Sėjant hibridus, sėklų daiginti ant viršaus negalima. Jas reikia įgilinti į dirvą tik 10–20 mm.
Po to ant lysvės įrengiami atraminiai lankai, o ant jų klojama agroplėvelė. Kadangi kompostas sušildo dirvą, pirmieji daigai turėtų pasirodyti tikrai gana greitai.
Dienos metu agurkus reikia vėdinti, pakeliant agroplėvelę.
Pasėjus agurkus, būtina stebėti oro ir dirvožemio temperatūrą šiltnamyje, nes ji gali smarkiai pasikeisti priklausomai nuo oro sąlygų. Kad agurkai normaliai augtų ir vystytųsi, jiems reikia +18– +30 laipsnių oro temperatūros. Jei šiltnamyje yra šiltesnė nei +30 laipsnių, augalai gali sudegti.
Pradžioje agurkams šiltnamyje taip pat gali prireikti papildomo apšvietimo.
Ateityje agurkus reikėtų prižiūrėti taip pat, kaip ir atvirame lauke.
Šaltinis: derlingas.lt
