Antradienį Petras Gražulis oficialiai pateikė skundą Vyriausiam administraciniam teismui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti jo kandidatu 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
Ar P. Gražulio partija turi galimybių patekti į Seimą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo pats politikas.
Pone Gražuli, kodėl jūs einat į Seimą, jeigu jūs esat Europos Parlamente, tai jūs atsisakysit mandato?
O kodėl eina Blinkevičiūtė, kodėl eina Tomaševskis, kodėl eina Veryga, visi sako taip: jeigu gausiu premjero kėdę, paliksiu europarlamentaro vietą. Aš irgi, jeigu gausiu premjero vietą, greičiausiai, atsisakysiu europarlamentaro mandato, užleisiu vietą Nagliui Puteikiui ir vadovausiu Lietuvos Vyriausybei.
Bet premjero kėdė čia jau daug, greičiausiai, nelabai ir gautų tos mažesnės partijos.
Sociologai man žadėjo 0 per Europos Parlamento rinkimus, pažiūrėkit apklausas, rodė, kad niekur už mane nebalsuos, bet balsavo. Čia, žinoma, eini tam, kad laimėtum, o, kokie bus rezultatai, nežinai.
O kas jūsų didžiausi konkurentai?
Visos opozicinės partijos. Visos antisisteminės partijos, bet mes antisistemiškiausi, nes teisiamas partijos lyderis.
Bet taip sakot, kad atrodo, jog tuo didžiuojatės.
Taip, reikia didžiuotis. Jeigu tave persekioja sistema, klanas, tai reikia didžiuotis. <…>
Kai bandžiau rasti jūsų programą, neradau aiškesnių pažadų, planų, gal jie yra?
Yra. Žadam keist teismų sistemą, jeigu valdančiojoje daugumoje mums pritartų, teisėjai būtų renkami, prokurorai būtų renkami, nebūtų skiriami. Būtų išlaisvintas visuomeninis transliuotojas, dabar aš juos vadinu ne Lietuvos, o Landsbergių radiju ir televizija.
Ir bendrai mano mintis: o kam jie reikalingi, jeigu valstybė turi kokių užsakymu istorinėm, tautiniam, patriotiniam temom, prašom skelbt konkursą, kuri geriausią programą paruoš, ta televizija ir transliuos. <…> Visose srityse mūsų programa kiečiausia, trumpiausia, bet viskas aiškiai išdėliota.
Tai kiek ten tų punktų programoj?
Tiksliai neprisimenu kiek. <…> Programos akcentai yra socialiniais, švietimo ir moraliniais klausimais. Tikrai gėda Lietuvai, kad per 30 nepriklausomybės metų neužtenka ugdymo įstaigų, darželių ir mokyklų. <…>
Sovietmečiu tokios problemos nebuvo. Tai daroma dirbtinai, kad kuo daugiau vaikų eitų į privačias Landsbergių mokyklas ir pelnytųsi, o paskui visokias vilas statytųsi Graikijos salose.
Dabar krašto gynybai išleidžiame apie 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, jūsų galva, to pakanka ar reiktų daugiau?
Mano nuomone, Lietuva turėtų išleisti tiek, kiek vidutiniškai išleidžia kitos Europos šalys, kadangi tai turėtų būti solidarus biudžetas. Jeigu Lietuva skirs net ir visą savo biudžetą, tikrai neapsigins nuo Rusijos ir tikrai neišspręs problemos. Dėl to, mano nuomone, reikia raginti ypač Pietų Europos šalis, Italiją, Graikiją, Ispaniją, kad jie būtų solidarūs. <…>
Pirmiausiai neprovokuokim ir nekurstykim karo, ką daro Landsbergis.
O ką turit galvoj?
Tai pažiūrėkit, prieš Prezidento rinkimus sakė, kad, jeigu ne šiandien, tai rytoj puls, NATO negins, taigi Landsbergio žodžiai.
Bet tai nėra karo provokavimas.
O kas?
Tai yra kalba apie tai, kaip reiktų ruoštis.
Baigėsi rinkimai ir karo neliko, vilą sau Graikijoj pasistatė. Tai va, antras dalykas – pažiūrėkit į mūsų 1940 metų pavyzdį, kai Lietuva okupuojama. Lietuva tada skyrė labai daug pinigų iš savo biudžeto krašto apsaugai, berods 18 proc. iš surinktų lėšų sumos. Ir kas iš to?
Nebuvo patriotinės dvasios, nebuvo ugdymo, Prezidentas – per sieną, visi ginklai ir technika atiteko rusams ir jais naikino Lietuvą. Daug svarbesnis yra patriotinis ir tautinis ugdymas. Ne žodžiais, ne plačiom vėliavėlėm, o savo darbais ir pavyzdžiu. <…>
