Anksčiau ar vėliau butų savininkams tenka susidurti su išlaidomis daugiabučio atnaujinimui. Pvz., keičiant liftą ar stogą, kieme įrengiant kelio užtvarą ir pan. Tokiais atvejais net nereikia visų gyventojų sutikimo, jei remontas yra būtinas arba su juo sutiko daugiau nei pusė kaimynų. Ir visai nesvarbu, kiek pinigų už tai bus prašoma – juos teks sumokėti arba tiesiog išsikraustyti.
Vilnietis socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad jo tėčio daugiabutyje, gyventojų susirinkimo metu, buvo nuspręsta remontuoti namo fasadą (namą tinkuoti).
Nors darbai dar nėra pradėti, gyventojus jau pasiekė sąskaita, siekianti net 1,8 tūkst. eurų, kurią reikia sumokėti vienu kartu ir vos per 2 savaites. Be to, tai – tik pirma įmoka.
„Tokia suma – didelė net ir tiems, kurie uždirba normalų atlyginimą. O mano tėtis tokios milžiniškos sumos tikrai neturi, nes turi neįgalumą ir gyvena iš negalios pašalpos. Pinigų vos užtenka vaistams.
Ar daugiabučio administratorius gali reikalauti tokio dydžio sumos? Ar nėra kokių nors ribų, o gal jie gali reikalauti ir 5 tūkst., ir 10 tūkst. eurų – kas juos sustabdys?“ – piktinosi sostinės gyventojas.
Kas ir kokiais atvejais turi mokėti už daugiabučio remontą
Advokatų profesinės bendrijos „Lawcorpus Venslauskas“ teisininkas Mindaugas Šveiteris visų pirma pabrėžė, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (pamatus, sienas, stogą, duris, laiptus, liftus ir kt.).
Taigi, minimu atveju, daugiabučio administratorius turi teisę reikalauti buto savininko apmokėti namo fasado remonto išlaidas.
O butų savininkai neprivalo apmokėti namo tvarkymo išlaidų tik tada, kai didesnė jų dalis su tuo nesutinka arba kai darbai nėra privalomi (pvz., namas nėra avarinės būklės).
„Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo.
Remdamasis techninės apžiūros duomenimis jis tik privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus. Tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai“, – kalbėjo M. Šveiteris.
O tam yra reikalingas daugumos (50 proc. + 1 basas) namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas, nurodė bendrovės „Šilėja“ Pastatų administravimo tarnybos vadovė Virginija Ambrasienė.
Butų savininkų bendrijų asociacijos „Čia tavo namai“ vadovė Žydrė Viselgaitė-Pavilionė aiškino, kad kiekvienas daugiabučio namo gyventojas privalo prisidėti prie daugiabučio namo ir jo gerbūvio tvarkymo.
Taigi visi mokesčiai yra paskirstomi proporcingai turimam buto plotui, proporcingai kiekvieno savininko daliai, pagal naudingą plotą.
Ar yra riba, kiek pinigų administratorius gali reikalauti?
Teisininkas neslėpė, kad įstatymas nenumato maksimalios pinigų sumos ribų, kurios namo administratorius gali reikalauti iš gyventojų.
„Tačiau tai nereiškia, kad buto savininkas turi apmokėti bet kokią sumą, kokios paprašys namo administratorius.
Jis turi teisę atsisakyti apmokėti jam pateiktą sąskaitą už atliktus ar suplanuotus remonto darbus, jeigu remonto išlaidos yra akivaizdžiai neprotingai didelės arba darbų pirkimas organizuotas neskaidriai“, – paminėjo M. Šveiteris.
Jis įvardijo, kad dėl to butų savininkai turi teisę reikalauti administratoriaus pateikti remonto darbų, prekių įsigijimo dokumentus, viešo pirkimo dokumentus, pagrindžiančius konkrečių atliktų ar būsimų darbų vertę:
„Tik tuo atveju, jei administratorius reikalauja apmokėti didesnę sumą pinigų, nei nurodyta dokumentuose, būtų pagrindas atsisakyti apmokėti šią sumą.“
Vis tik, jei patikrinus dokumentus jokios apgaulės nėra, o butų savininkai, kaip aptariamu atveju, sutiko su namo fasado remontu, jiems visiems kyla tokia pati pareiga finansuoti namo remontą.
Taigi, anot teisininko, namo administratoriaus reikalavimas sumokėti dalį namo fasado remonto išlaidų – 1,8 tūkst. eurų – yra teisėtas.
„Įstatymas nenumato galimybės atleisti buto savininką nuo šios pareigos dėl sunkios jo finansinės padėties ar bet kokių kitų aplinkybių.
Savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti“, – pridūrė pašnekovas.
Ką daryti, kai reikia sumokėti, bet pinigų nėra?
M. Šveiteris paminėjo, kad renovuojant namą yra galimybė pasinaudoti valstybės rėmimo programomis.
Jo aiškinimu, socialiai remtinam asmeniui, gaunančiam kompensaciją už būsto šildymą ir karštą vandenį, yra kompensuojama 100 proc. namo renovacijos kainos: ir projektas, ir kreditas, ir palūkanos, ir kt.
„Kadangi aptariamu atveju buvo priimtas gyventojų sprendimas dėl remonto nesinaudojant valstybės pagalba, namo administratorius surado rangovą ir, tikėtina, siekia surinkti avansą rangos darbams (po 1,8 tūkst. eurų) iš kiekvieno buto gyventojo, įskaitant ir minimą nepasiturintį gyventoją.
Tuo atveju, jei jis pinigų neturi, už jį teks sumokėti kitiems namo gyventojams, o vėliau reikalauti iš jo grąžinti skolą. Manau, tai yra realiausias scenarijus šiuo atveju“, – rekomendavo teisininkas.
Visais kitais atvejais, anot pašnekovo, yra galimybė tartis su namo administratoriumi dėl mokėjimo išdėstymo dalimis.
Vis tik namus administruojanti bendrovė „Civinity namai“ paminėjo, kad administratorius ar bendrija to daryti neprivalo: „Mes tokią galimybę, esant objektyvioms aplinkybėms, suteikiame, vertindami kliento situaciją individualiai.“
M. Šveiteris paminėjo, kad socialiai remtinam asmeniui tenkančią mokėjimo sumą savanoriškai galėtų sumokėti kiti butų savininkai.
Tačiau nemokėti galima būtų tik tuo atveju, jei dauguma butų ir kitų patalpų savininkų administratoriui ar prižiūrėtojui pateiktų raštišką sutikimą sumokėti už tam tikram asmeniui tenkančią mokesčio naštą, pridūrė V. Ambrasienė.
O kraštutiniu atveju, jei nė vieno iš šių sprendimų įgyvendinti nepavyksta, reikėtų svarstyti galimybę parduoti būstą ir įsigyti kitą, nurodė teisininkas.
Kada remonto darbams nereikia savininkų sutikimo?
M. Šveiteris atkreipė dėmesį, kad namo darbai yra skirstomi į dvi grupes pagal tai, ar jiems vykdyti yra būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas, ar vis tik darbai privalo būti vykdomi nepaisant gyventojų sutikimo nebuvimo.
„Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
Kadangi gali kilti pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba yra galimi dideli materialiniai nuostoliai“, – aiškino teisininkas.
Jis pabrėžė, kad tokiems privalomiesiems darbams butų savininkų sutikimas nėra privalomas.
Atitinkamai ir pareiga sumokėti už tokius darbus butų ir kitų patalpų savininkui kyla nepaisant to, ar jis yra davęs sutikimą tokioms išlaidoms, ar ne.
M. Šveiteris paminėjo, kad daugiabučio administratorius negali prašyti savininkų nepagrįstai sumokėti už darbus, jei:
- jie nebuvo atlikti;
- jų apimtis buvo mažesnė nei deklaruojama;
- administratorius juos atliko savavališkai, savo iniciatyva, be savininkų pritarimo;
- administratorius pirko remonto (ar kt.) paslaugas iš susijusių įmonių, nebent gyventojai su tuo sutinka arba su administratoriumi susijusi įmonė pateikia didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą.
