Jau netrukus sostinėje viešojo transporto keleiviai nebegalės įsigyti popierinių bilietų – tą jie galės padaryti tik bekontakčiu būdu, t. y. kortele arba išmaniuoju telefonu. Vis tik tokios naujovės, kaip ir bilietų kasų panaikinimas geležinkelio stotyse, žeidžia šalies pensininkus.
Anykštietis Juozapas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad kartais su žmona vyksta į Vilnių pas gydytojus ar aplankyti savo vaikų.
Kadangi taksi jiems – per brangus, tenka naudotis viešuoju transportu, tačiau ir tai tampa vis sudėtingiau.
„Anksčiau iš vairuotojo nusipirkdavome daug bilietų, kad nereikėtų kiekvieną kartą įlipus pirkti. Tereikdavo išmušti skylutes. Vėliau tuos bilietus teko išmesti, nes jie tapo nereikalingi – atsirado nauji, kuriuos reikėjo skenuoti.
Dabar, panašu, ir tuos teks išmesti, nes tvarka viešajame transporte vėl keičiasi – popierinių bilietų nebelieka. Visi bus priversti naudotis tomis programėlėmis. O ką daryti mums? Atrodo, kad visos naujovės kuriamos palengvinti gyvenimą jaunimui, o apie vyresnius žmones niekas nepagalvoja“, – nusivylimo neslėpė Juozapas.
Kas keisis ir kas nutiks su senais bilietais?
„Judu“ Viešojo transporto organizavimo vadovė, laikinai einanti direktorės pareigas Loreta Levulytė–Staškevičienė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad nuo rugsėjo 1 d. Vilniaus viešajame transporte bus galima įsigyti vienkartinį bilietą bekontakčiu būdu.
Jos aiškinimu, keleiviai galės įsigyti ir aktyvuoti vienkartinį kelionės bilietą tiesiog banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu palietę validatoriaus ekraną.
Atstovės vertinimu, toks viešojo transporto bilieto įsigijimo būdas – ženkliai patogesnis ir paprastesnis tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams.
Vis tik tai nebus vienintelis būdas naudotis viešuoju transportu. Judėti bus galima ir su „Judu“ / Vilniečio kortele (ji kainuoja 1,50 euro), kurią galima pasipildyti ir grynaisiais pinigais „Narvesen“, „Maxima“ ir „Rimi“ prekybos centruose bei „Judu“ savitarnoje.
Taip pat ir toliau bus galima naudotis „Trafi“ ir „m.Ticket“ programėlėmis.
L. Levulytė–Staškevičienė pripažino, kad atsiradus galimybei keleiviams įsigyti vienkartinį bilietą bekontakčiu būdu, popierinių kelionės bilietų vairuotojai nebeparduos.
Pašnekovė patikino, kad anksčiau įsigytais popieriniais vienkartiniais bilietais keleiviai galės naudotis ir po rugsėjo 1 d., aktyvuodami juos autobuse ar troleibuse jiems įprastu būdu.
Bilietai bus pigesni
L. Levulytė-Staškevičienė nurodė, kad popierinių bilietų prekybos stabdymas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. buvo patvirtintas Vilniaus miesto tarybos sprendimu.
Ji akcentavo, kad bekontaktis bilietų įsigijimas važiuojančiame autobuse ar troleibuse mažins kelionės trukmę ir didins kelionių saugumą – vairuotojo dėmesys bus skiriamas vairavimui. Be to, stotelėje nebus gaištamas laikas bilietų pardavimui.
„Judu“ vertinimu, šis inovatyvus atsiskaitymo sprendimas pagerins ir keliaujančių patirtį. Planuojama, kad kas penktas keleivis rinksis šį bekontaktį būdą bilietui įsigyti.
Paklausta, ką siūlo daryti pensininkams, kurių dauguma būtent ir naudojasi viešuoju transportu, tačiau išmaniųjų įrenginių ar banko kortelių dažnai neturi, atstovė pažymėjo, kad popierinius bilietus renkasi tik maža dalis keleivių.
Anot jos, 2023 m. juos iš vairuotojo pirko tik kiek daugiau nei 5 proc. keleivių.
„Šią situaciją stebėjome ir pandemijos laikotarpiu, kuomet nebuvo galima įsigyti popierinio bilietėlio iš vairuotojų.
Tačiau šiandien siūlome ir alternatyvą – atsikaitymą bekontakčiu būdu. Popierinius bilietus, kuriuos šiuo metu parduoda vairuotojai, pakeis mažesnės kainos 60 min. bilietas, nupirktas bekontakčiu būdu. Kaina – 0,90 euro“, – komentavo L. Levulytė-Staškevičienė.
Sąlygas tik sunkina ir į pensininkus neatsižvelgia
Nacionalinės Bočių bendrijų asociacijos pirmininkė Vilija Tūrienė neslėpė, kad toks sprendimas yra labai kvailas.
„Ką daryti pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurie nesinaudoja internetu, išmanaisiais telefonais, tai jiems nebevažiuoti?
Kitur, pvz., Taline, kiek žinau, visuomeninis transportas yra visiškai nemokamas pensininkams, o gal ir kitiems žmonėms. O pas mus dar sunkina tas sąlygas“, – komentavo pensininkų atstovė.
Anot jos, pagyvenusiems žmonėms lieka vis mažiau vietos, tad reikia keisti įpročius. O, to nepadarius, senyviems žmonėms esą teks sėdėti namuose ir niekur nevažiuoti arba važiuoti „zuikiu“: „Nesinori daugiau apie tai kalbėti, nes vis tiek valdžia neatsižvelgia.“
V. Tūrienės vertinimu, čia yra tos pačios transporto pertvarkos tęsinys, dėl kurios bilietų kasas naikina ir geležinkelio stotyse.
„Modernumas ir technologijos yra pasaulinė tendencija, tačiau per ją išnyksta žmogiškasis faktorius. Genocidas išlieka.
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi labai įžeisti, atstumti, paniekinti ir save vadina antros žemesnės kartos žmonėmis“, – komentuodama traukinių bilietų kasų panaikinimą neseniai naujienų portalui tv3.lt teigė asociacijos pirmininkė.
Už bilietą iš vairuotojo – 1,50 euro
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis patikino, kad galimybė popierinius bilietus įsigyti pas vairuotoją išliks.
Jo nuomone, keleivių, naudojančių popierinius bilietus, skaičius yra per daug didelis, o alternatyvų yra per mažai.
Anot direktoriaus, popieriniai bilietai Klaipėdoje sudaro apie 10 proc. nuo visų parduodamų bilietų. Ir, nors sąlyginai tai nėra labai didelis skaičius, tai sudaro apie 1 mln. keleivių per metus.
„Mes manome, kad visiems keleiviams, tarp jų ir tiems, kurie su elektronika nelabai draugauja, turėtų būti sudarytos komfortiškos sąlygos naudotis viešuoju transportu“, – teigė G. Neniškis
Vis tik jis paminėjo, kad bilietų pas vairuotoją įsigyjimas yra brangiausias – bilietas kainuoja 1,50 euro. Taip keleiviai yra skatinami už bilietus atsiskaityti bekontakčiu būdu.
Pvz., atsiskaityti prie komposterio priglaudus bankinę kortelę, išmanųjį telefoną ar elektroninę viešojo transporto kortelę, pildomą elektroniniais pinigais.
Kauno viešajame transporte bilietus iš vairuotojo nusipirkti taip pat galima ir jie taipogi yra brangesni.
Bendrovės „Kauno autobusai“ Viešųjų ryšių specialistė Ramunė Tarandė įvardijo, kad bilietas iš vairuotojo atsieina 1 eurą, kai naudojantis Kauno kortele ar mobiliąja programėle „Žiogas“ jis kainuoja 70 centų.
R. Tarandė paminėjo, kad perkant bilietus iš vairuotojo kartais kyla nesklandumų ir trikdžių dėl grąžos, jei keleivis neturi tinkamos sumos už bilietą – turi būti ne didesnė kaip 5 eurų kupiūra.
Pašnekovė nurodė, kad bilietus iš vairuotojo dažniausiai perka turistai, keleiviai, kurie retai naudojasi viešuoju transportu, svečiai iš kitų miestų, kuriems reikalinga vienkartinė važiavimo paslauga.
„Tad teigti, kad bilietus iš vairuotojo perka senjorai, yra netikslinga, nes jie išmintingai taupo pinigus ir apdairiai naudojasi pigesne paslauga.
Be to, kauniečiams senjorams, sulaukusiems 80 metų, Kauno miesto tarybos sprendimu yra suteikta galimybė neribotai važiuoti Kauno miesto autobusais ir troleibusais su 99 proc. nuolaida, t. y. 3 metus vos už 3 eurus“, – atkreipė dėmesį atstovė.
Vis tik „Kauno autobusai“ jau kurį laiką vertina keleivių poreikius, būtinybę ir galimybę pereiti prie atsiskaitymo už važiavimą banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu:
„Skaičiuojame įrangos pritaikymo tokiai paslaugai kaštus ir atsiperkamumą. Kol kas dar yra svarstoma ir ieškoma geriausių sprendimų.“
R. Tarandė atskleidė, kad 2023 m. Kaune iš vairuotojo bilietus įsigijo apie 8 proc. keleivių, per „Žiogą“ už važiavimą mokėjo 33 proc. keleivių, likusieji rinkosi žymėjimą Kauno kortele.
