Naujienų portalui tv3.lt paviešinus, kad autobusai iš Vilniaus į Minską kursuoja dažniau nei į Klaipėdą, gyventojai ėmė piktintis, jog savi regionai lieka pamiršti. Savo ruožtu vežėjai sako, kad tenkina keleivių poreikius, bet ilgainiui maršrutų į Baltarusiją mažės.
Pasienyje su Baltarusija uždaromi kontrolės punktai, o gyventojai primygtinai raginami nevykti į šią šalį, tačiau autobusais iš Lietuvos į Baltarusiją ir atgal galima keliauti nors ir kas pusvalandį. Štai iš Vilniaus į Minską autobusai išvyksta mažiausiai 24 kartus per dieną, tai yra dažniau nei į Klaipėdą.
Iš Vilniaus į Minską šiuo metu vykdomi 24, kai kuriomis dienomis 25 reisai per dieną. Autobusai važiuoja kas 30–60 minučių. Palyginimui iš Vilniaus į Klaipėdą per dieną išvyksta 18 tiesioginių autobusų.
Į Gardiną autobusai iš Vilniaus kursuoja tris kartus per dieną, į Gomelį – 1–2, Mogiliovą – 1–2 kartus per dieną.
Iš Kauno į Minską tiesiogiai važiuoja 3 (penktadieniais 4) tiesioginiai autobusai.
Reisus vykdo bendrovės „Eurolines“, „Ecolines“ ir baltarusių „Minsktrans“.
Gyventojų nuomonės išsiskyrė
Tai paviešinus, internete užvirė diskusija – vieni tikino, kad taip veikia verslas, turintis klientų, kiti piktinosi, kad kol vieni be vargo keliauja į Baltarusiją, regionų žmonės lieka atskirtyje.
„Kaimuose autobusai važiuoja į savaitę du kartus. Tikrai myli savo tautiečius“, – rašė Zita.
„Matyt, labai apsimoka, už tai ir kursuoja taip dažnai, ne taip, kaip į kokį rajoną, bet čia dar turėtų būti ir valdžiažmogių požiūris kaip Lietuvos gyventojams savo šalyje susisiekti su kitu miestu“, – komentavo Vida.
„Važiuoja ten, kurie maršrutai pelningi. Savininkams svarbu yra pelnas. Turi savivaldybės padėti nepelningiems maršrutams. Ji turi rūpintis savais gyventojais“, – mintimis dalijosi Romalda.
„Vietoje tarp miestų ir miestelių naikina maršrutus arba paleidžia mažus autobusiukus, nors paklausa tikrai yra“, – pastebėjo Laimutė.
„Rėkia, kad nevažiuotų, o autobusai kursuoja kas pusvalandį. Tai paleiskit du kartus ir išspręsta problema. Ir pasienyje eiles sumažės“, – teigė Leontina.
„Mūsų biznieriai nė vienos pelningos progos nepraleis, nes gobšumui ribų nėra“, – kirto Gėnė.
Vežėjai: maršrutų į Baltarusiją mažės
Daugiausiai važiuojančių į Baltarusiją yra baltarusiai, teigia vežimo bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.
„Dirbame keleiviams, stengiamės, kad jie turėtų galimybę nuvykti pas gimines,artimuosius. Didžiąją dalį keleivių – maždaug 90 proc. – sudaro baltarusiai su darbovizomis bei leidimais gyventi Lietuvoje. Turistinių vizų dalis – vos apie 10 proc.“, – komentuoja jis.
Pasak A. Indrašiaus, keleiviai važiuoja pas gimines, tvarkyti kapų, taip pat keliaujantys į Europą grįžta namo į Baltarusiją per Lietuvą.
Dalis keleivių yra pabėgėliai iš Ukrainos, kurie prasidėjus karui išvyko iš šalies, o šiuo metu grįžta į okupuotus regionus aplankyti savo namų.
„Šis kelias per Baltarusiją jiems – vienintelis, kažkokiu būdu iš Baltarusijos jie patenka į Ukrainą. Ukrainos piliečiai tikrinami itin kruopščiai, jų patikra užtrunka ypač ilgai“, – pabrėžia A. Indrašius.
Koks skaičius keleivių pervežamas per dieną, suskaičiuoti sunku. Tačiau baigiantis vasarai, keleivių su turistinėmis vizomis mažėja, sako TOKS vadovas.
Kadangi visi keleiviai yra tikrinami ir Lietuvos, ir Baltarusijos pareigūnų, jie privalo turėti atitinkamus dokumentus, be jų į autobusus nepriimami. Visgi pasitaiko, kad atvykstantys autobusų keleiviai neatitinka tam tikrų reikalavimų, tada jie pasienio tarnybų grąžinami į Baltarusiją.
„Kol kas rimtesnių incidentų nei pasienyje, nei Baltarusijoje nepasitaikė, todėl keleivių vežėjai baimės vykti į kaimyninę šalį nejaučia. Kaip minėjome, dirbame keleiviams, jiemums svarbiausi“, – tikina A. Indrašius.
Anot TOKS vadovo, uždarius keletą pasienio postų, jaučiamas keleivių skaičiaus padidėjimas per likusius, bet apskritai per pastaruosius metus keleivių laipsniškai mažėja. Todėl vežėjai mažins maršrutų skaičių.
„Nauji leidimai maršrutams neišduodami bei nepratęsiami, taigi tendencija aiški: jų artimiausiu metu dar labiau mažės. Pasibaigus leidimui vienam ar kitam maršrutui, į Baltarusiją nebevažiuojame“, – komentuoja A. Indrašius.
Kiek maršrutų bus rudenį, TOKS vadovas nesiima prognozuoti.
Keleiviai atskleidė, ko važiuoja į Baltarusiją
Naujienų portalas tv3.lt Vilniaus autobusų stotyje pakalbino keletą į Minską važiavusių keleivių. Autobuso laukusi Olga (tikrieji pašnekovų vardai redakcijai žinomi – red. past.) teigė gyvenanti Baltausijoje.
– Ar žinote, kokia dabar ten politinė situacija? – paklausė žurnalistė.
– Viską žinau.
– Ir nebaisu ten važiuoti?
– Aš ten gyvenu.
Paklausus, ar gyvenimas Baltarusijoje pasikeitė po 2020 m. įvykių, Olga nesiplėtė, bet patvirtino: „Viskas pasikeitė.“
To paties autobuso laukęs Maksimas atskleidė, kad gyvena Baltarusijoje, o dirba Lietuvoje. Visgi nuo klausimų apie situaciją Baltarusijoje jis bandė išsisukti ir į žurnaliostės klausimus ėmė atsakyti klausimais.
– Politinę situaciją Baltarusijoje žinote?
Vyras nusijuokia.
– Nebaisu ten vykti? – toliau klausia žurnalistė.
– O jums baisu gyventi Lietuvoje?
– Ne.
– Gerai žinote politinę situaciją Lietuvoje?
– Taip.
– O iš kur tokia informacija?
– Interneto, portalų, žmonių.
– O tuo, ką skaitote internete, tikite 100 proc.?
Paklausus apie kelionę trukmę, Maksimas paskaičiavo, kad pasienyje autobusas užtrunka apie 4 valandas, likusi kelionė trunka taip pat 4 val. Taigi iš viso – 8 val., užtrukus pasienyje gali būti ir daugiau.
URM ragina nevykti į Baltarusiją
Užsienio reikalų ministerija teikdama kelionių rekomendacijas primygtinai nerekomenduoja Lietuvos piliečiams vykti į Baltarusiją, o tuos, kurie šiuo metu yra šioje šalyje, ragina nedelsiant išvykti.
Kartu informuoja, kad pasienio su Baltarusija punktuose yra įrengti informaciniai stendai, kuriuose Užsienio reikalų ministerija lietuvių ir anglų kalbomis primena apie grėsmes, kylančias vykstantiems į Baltarusiją.
„Pastaruoju metu suintensyvėjo Baltarusijos institucijų priešiški ir provokaciniai veiksmai prieš Lietuvos Respublikos piliečius, jau esančius ar laikinai atvykusius į Baltarusijos Respubliką. Lietuvos piliečiai yra neteisėtai sulaikomi, jiems pateikiami išgalvoti kaltinimai“, – nurodoma ministerijos puslapyje.
URM primena, kad konsulinė pagalba Baltarusijoje gali būti teikiama tik itin ribota apimtimi arba iš viso neteikiama.
„Atsižvelgiant į šias bei kitas aplinkybes, Lietuvos Respublikos piliečių kelionės į Baltarusiją, ignoruojant Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas, kelia grėsmę jų pačių saugumui, sveikatai ir gyvybei“, – pažymi ministerija.
Planuojantiems vykti į Baltarusiją, URM rekomenduoja iš anksto pasirūpinti galiojančiais kelionės dokumentais, įsigyti savo ir artimųjų sveikatos, turto bei dokumentų draudimą. Taip pat susipažinti su kelionės rekomendacijomis bei atvykimo į užsienio valstybę sąlygomis.
