Lietuviai šią vasarą vis dažniau traukė į Latvijos pajūrį – mėgavosi ne tik maistu ar gėrimais, bet kartu ir pajūrio grožiu, ramybe, kurios Lietuvos pajūryje vis dažniau pritrūksta.
Lietuvos gyventojai vis dar atostogauti renkasi Palangos, Šventosios ar kitų miestų pajūrius. Štai, poilsis Nidoje, dėl didelių maisto kainų ar brangaus įvažiavimo mokesčio, yra prieinamas ne kiekvienam. O lietuviai džiaugiasi vis dažniau atradę Latvijos pajūrius, kuriuose kainų skirtumai bado akis.
Šią vasarą Palangoje apsilankiusi vilnietė pasakoja, kad už žuvies kepsnį kavinėse prašo apie 13-20 eurų, o štai Latvijos pajūryje kainos tikrai pigesnės ir Dorados kepsnys atsiėjo vos 10 eurų, o pirštus tikrai galima apsilaižyti. Gėrimai pas kaimynus taip pat keliais eurais pigesni nei Lietuvos pajūryje. Pasak jos, Nidoje apskritai šiemet kainos šovė į viršų, todėl ji nusprendė geriau išvykti vietoje jos į Latviją.
„Pirmą kartą atostogavau Latvijos pajūryje netoli Rygos, bet tikrai buvau maloniai nustebusi – pajūryje vaizdas primena Nidą, žmonių praktiškai nebuvo, o kainos maloniai nuteikė tiek piniginę, tiek gomurį“, – pasakojo Rasa.
Nidoje kainos labai aukštos
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad įvažiavimo į Nidą kainos, nors ir taip yra didelės, jos dar gali augti.
„Tos kainos iš tiesų yra aukštos ir su laiku vis didėja, tikėtina, kad augs, nes pinigų kiekis Lietuvoje auga“, – pasakojo M. Dubnikovas.
Anot ekonomisto, Nidos mieste yra ribota pasiūla, o tokiuose miestuose kaip Šventoji ar Palanga, didesnis dėmesys buvo skiriamas statybų plėtrai.
„Reikia suprasti, kad Neringos savivaldybė, Nidos miestas, yra labai ribotos pasiūlos vieta. Šventojoje ar Palangoje mes matėme pakankamai didelę plėtrą: buvo daug statoma, vystoma, didelė pasiūla, daug pardavimų nekilnojamojo turto“, – dėstė M. Dubnikovas.
Neringa, ne taip kaip Šventoji ar Palanga, dėl savo mažo miestelio apimties, neturi galimybių statyti nekilnojamojo turto objektus.
„Neringoje tai yra labai ribota, pagrinde dėl gamtosaugos, ir nes ten apskritai nėra, kur plačiau plėtoti tą nekilnojamąjį turto objektą. Tas kurortas gali priimti ribotą kiekį žmonių, natūralu, kad ten neatvažiuos pusė milijono žmonių, kurie apsistos ir išleis savo pinigus“, – komentavo M. Dubnikovas.
Aukštas kainas lemia miesto apimtis
Kaip ekspertas paaiškina, dėl miestelio mažos apimties pinigų pasiūla Neringos savivaldybėje yra ribota, o kainos yra ir bus aukštos. Verslininkai turi atrasti būdą, kaip ateityje pragyventi iš uždirbtų pajamų vasaros metu.
„Kas iš to gaunasi: konkurencija mažesnė, tai ir maitinimo įstaigas liečia. Pasiūla pinigų yra ribota: per sezoną, kuris Lietuvoje yra ganėtinai trumpas, pinigų kiekis irgi ribotas, tai reiškia, kad tie, kas verčiasi, tie turi savo kaštus pasidengti ir dar pasilikti pinigų likusiam laikotarpiui išgyventi.
Tai tos kainos aukštos, jos bus aukštos, kad būtų kažkoks atpigimas, tikėtis tikrai neverta“, – sakė M. Dubnikovas.
Įvažiavimo mokestis, pasak ekonomisto, yra balansuojamas pagal atvykusių žmonių kiekį.
„Dėl ekologijos mokesčio, greičiausiai yra žiūrima, ar tai veikia poilsiautojų norą atvykti, ar neveikia. Bandoma subalansuoti tą lygį, kur galima gauti didžiausią pajamų kiekį, nepadarant didelės žalos“, – teigė jis.
Vidutinis įvažiavimo mokestis siekia 30 eurų
Internetiniame puslapyje „Priejuros.lt“ yra pateikta, kiek ir kokiai transporto priemonei kainuoja įvažiavimas į Nidą. Vietinės rinkliavos mokestis į Nidą vasaros metu išauga daugiau nei įprastai. Nuo birželio pirmosios iki rugsėjo penkioliktosios su lengvuoju automobiliu įvažiuoti į Nidą kainuoja 30 eurų. Rudenį ir pavasarį ši kaina svyruoja tarp 5 ir 10-ies eurų.
Įvažiavimo mokestis gal ir neatrodytų labai didelis, tačiau galima girdėti žmonių atgarsius, kad tai jau panašėja į prabangių kurortų Prancūzijoje kainas.
Pavyzdžiui, autobusui, turinčiam iki 30-ies vietų, persikelti kainuoja 20 eurų. Daugiausia atsieja keturračiams ir triračiams motociklams; kad būtų galima patekti į Nidą, reikia susimokėti 500 eurų.
Statistika, kiek žmonių suvažiuoja, dar neaiški
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė įvardijo, kad, nepaisant aukštų įvažiavimo į Nidą kainų, žmonių srautas yra toks, koks buvo prieš karantininį laikotarpį.
„Faktas, kad srautas yra grįžęs tas, kuris buvo iki 2019 metų buvo, žvelgiant į turimus statistikos duomenis. Gal šiek tiek keičiasi auditorijos: apgyvendinimo sektoriaus statistika sako, kad vietos turistų poilsiautojų daugiau, negu užsieniečių, toks pokytis buvo su 2019 metais“, – kalbėjo E. Lubickaitė.
Kaip patikslino „Agila“ direktorė, šiais metais žmonių į Nidą suvažiavo (ir vis dar suvažiuoja) nei daugiau, nei mažiau nei pernai. Duomenys yra vis dar renkami, o rudenį bus galutinai aišku, ar buvo pasisekusi vasara, atvykusių poilsiautojų atžvilgiu.
Kainų skirtumai matomi tarp Lietuvos ir užsienio pajūrių
Nidos miestelyje maitinimo įstaigų kainos yra aukštesnės už Latvijoje esančius pajūrius.
Indrė Genytė-Pikčienė – investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės INVL vyriausia ekonomistė komentavo, kokios aplinkybes lemia, kad maitinimo įstaigų ar barų kainos, lyginant su Latvijos kainomis, yra daug aukštesnės Nidos miestelyje.
„Tai atsiremia į ribotos pasiūlos ir konkurencijos aplinkybes. Pripažinkim, mūsų Nidos miesteliai yra labai unikalūs ir maitinimo įstaigų ribotu kiekiu pasižymi, tada tokios pasiūlos pertekliaus nėra ir atitinkamai ribotos konkurencijos veiksnys. Nėra tiek daug tų maitinimo įstaigų ir kitų įstaigų, susijusių su šiomis paslaugomis, todėl natūralu, kad ir kainos yra aukštesnės“, – paaiškino Indrė Genytė-Pikčienė.
Anot ekonomistės, nekilnojamojo turto kainos Nidoje, taip pačiai kaip ir maitinimo įstaigose, yra didelės dėl ribotos pasiūlos.
„Viskas susideda į ribotą pasiūlą, nes Neringoje nekilnojamojo turto plėtros galimybės yra ribotos. Atitinkamai, kadangi paklausa yra nemaža ir ji išliekanti – natūralu, kad tai kaitina kainas, nes atsiranda pirkėjų, kurie yra linkę investuoti šiame unikaliame Lietuvos krašte. Tos kainos todėl ir yra gerokai aukštesnės, negu, pavyzdžiui, Latvijos krašte“, – papasakojo I. Genytė-Pikčienė.
