Į daugelį darboviečių yra įprasta atvykti bent keliomis minutėmis anksčiau, kad būtų spėta, pvz., persirengti, pasiruošti darbo priemones ir panašiai. Vis tik verta atkreipti dėmesį, kada tas pasiruošimas darbui jau yra prilyginamas darbo funkcijoms ir privalo būti apmokamas.
Viena parduotuvės „Aibė“ darbuotoja papasakojo, kad oficialiai jos darbas prasideda nuo 7 val. ryto, tačiau darbuotojams privaloma ir kasdien reikalaujama darbe būti jau 6:30 val., kad pasiruoštų, į lentynas sudėtų prekes ir pan.
Ji skundėsi, kad tas pusvalandis darbuotojams nėra apmokamas ir taip dirbant dieną iš dienos susidaro gan nemažai neapmokėtų viršvalandžių.
Moteris nenorėjo atskleisti, kokioje tiksliai parduotuvėje yra tokia tvarka, nenorėdama sulaukti daugiau nemalonumų.
Tačiau teiravosi, ar čia yra normalu, ar vis tik neturėtų taip būti: „Su tokia situacija susiduriu pirmą kartą.“
„Aibė“ nėra prekybos tinklas
Įmonių aljansas „Aibė“, atstovės Agnės Petraitienės aiškinimu, veikia kitaip nei įprasti prekybos tinklai:
„Mūsų aljansą jungia daugiau kaip 200 atskirų, nepriklausomų, savarankiškų prekybos įmonių, naudojančių prekinį ženklą „Aibė“. Šios įmonės yra savarankiškos ir pačios priima sprendimus.“
Ji neatsakė, kaip vertina reikalavimą į darbą atvykti anksčiau, nesutinkant mokėti už papildomas valandas, ir ką daryti tokiu atveju.
Tik paminėjo, kad tai yra vadovo ir darbuotojo tarpusavio susitarimo dalykas ir to reikėtų teirautis konkrečios įmonės, kurioje dirba minėta darbuotoja.
Ar pasirengimas darbui yra darbo laikas?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
Taigi į darbo laiką bet kuriuo atveju yra įtraukiamas pasirengimas darbui darbo vietoje.
„Jeigu darbuotojui darbo vietoje reikia pasiruošti darbui, pvz., persirengti darbo drabužiais, susidėlioti darbo priemones, įrankius ir pan., darbuotojas yra darbdavio žinioje ir vykdo jo nurodymus, šis laikas laikytinas darbo laiku, už kurį turi būti apmokama“, – pabrėžė inspekcija.
Ji paminėjo, kad darbuotojas turi dirbti darbo laiku, numatytu darbo (pamainų) grafikuose, kuriuose numatytos darbo pradžios ir pabaigos valandos.
VDI teigimu, darbdavys negali reikalauti darbuotojo ateiti į darbą anksčiau nei yra numatytas darbuotojo darbo laikas:
„Jeigu darbuotojui reikia pasiruošti darbui, pasirengimo darbui trukmė galėtų būti nustatyta vietiniuose norminiuose teisės aktuose, o šis laikas – įtraukiamas į darbo laiką bei apmokamas.“
Pasiruošimas ir darbas gali būti apmokami skirtingai
Pasak advokatės Rūtos Didikės, darbo laikas prasideda tada, kai prasideda darbo funkcijos.
Jeigu darbuotojas ateina 5 min. anksčiau, kad persirengtų ar persiautų batus, tai, anot specialistės, yra normalu ir tai nėra darbo funkcijos.
Tačiau, jeigu darbuotojui reikia atlitki kažkokius paruošiamuosius veiksmus prieš pradedant atlikti pagrindines darbo funkcijas, darbuotojas vis vien tuo metu yra pavaldus darbdaviui ir vykdo jo nurodymus:
„Tarkime, žmogus dirba kavos krautuvėlėje ir turi atvykti 15 min. anksčiau, kad atsidarytų patalpas, nuvalytų staliukus, įjungtų kavos aparatus. Visa tai yra darbo funkcijos.“
Ji paminėjo, kad tas pasiruošimas prieš darbo valandas arba susitvarkymas ir patalpų uždarymas po darbo valandų galėtų būti apskaitomas kitokiu tarifu, nei tiesioginės darbo funkcijos.
Pvz., jeigu tai yra valandinis tarifas, galima sakyti, kad pasiruošimas apmokestinamas vienu tarifu, o tiesioginis darbo funkcijų vykdymas, kurio sudėtingumas yra didesnis, – kitu tarifu.
Ką daryti ir kur kreiptis?
Inspekcija neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojai konsultacijų telefonu ir atvykę į VDI teritorinius skyrius teiraujasi, ką daryti, kai darbdavys reikalauja atvykti į darbą anksčiau ir už pasirengimo darbui laiką nėra apmokama.
Atstovų aiškinimu, jeigu tarp darbo sutarties šalių kyla ginčas dėl konkretaus laiko pripažinimo darbo laiku ir apmokėjimo už šį laiką, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą.
„Nerekomenduočiau iškart bėgti į darbo ginčų komisiją. Pirma reikėtų kreiptis į darbdavį ir prašyti, kad jis tą laiką apskaitytų kaip darbo laiką arba viršvalandžius. Jei pokalbis su darbdaviu nepadeda, tada jau kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Aišku, jei darbdavys deklaruoja, kad darbas prasideda 7 val. ir darbuotojas ateina 7 val., nors darbdavys ir reikalavo ateiti pusvalandžiu anksčiau, jis neturėtų galimybės taikyti jokios atsakomybės ar imtis priemonių, nes darbuotojas nieko nepažeidžia“, – savo įžvalgomis dalinosi advokatė.
Kokių įrodymų reikia?
VDI vardijo, kad kaip įrodymai gali būti pateikiami įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudytojų, galinčių patvirtinti esamą situaciją, parodymai.
R. Didikė papildė, kad įrodyti tokį neteisėtą darbdavio reikalavimą geriausia būtų susirašinėjimais, kur būtų galima matyti, kad darbdavys išreiškia priekaištą dėl nepasirodymo darbe anksčiau, kad jis to reikalavo.
Taip pat tiktų ir kitų kolegų parodymai, kuriems buvo duodami tokie patys darbdavio nurodymai.
Ir taip pat galėtų pagelbėti ir kokia nors įėjimo kontrolė, kuri galėtų patvirtinti, kad darbuotojas kiekvieną kartą į darbą ateina anksčiau.
Tačiau vien pastarojo įrodymo, anot teisininkės, neužtektų, mat darbdavys galėtų išsisukti sakydamas, kad darbuotojas darbe pasirodo anksčiau savo noru ir darbdavys neliepė to daryti.
Kiek pinigų galima susigrąžinti iš darbdavio?
Advokatė aiškino, kad į darbo ginčų komisiją darbuotojas turi teisė kreiptis per 3 mėn. nuo sužinojimo, kad jo teisės yra pažeidžiamos.
„Kiekvienu atveju yra vertinama individualiai, ar tas 3 mėn. terminas buvo praleistas, ar ne. Jei darbuotojas taip dirbo, pvz., 1–2 metus, vertinama, kodėl jis nesikreipė anksčiau.
Galbūt per tą laiką jis bandė spręsti problemą su darbdaviu ir jam nepavyko. Na, darbuotojas turėtų paaiškinti, kodėl kreipėsi vėliau“, – dėstė R. Didikė.
Anot jos, bendras senaties terminas darbuotojo reikalavimui yra 3 metai. Tad teisme darbuotojas galėtų prisiteisti iš darbdavio nepriemoką už 3 metus ir dar delspinigius.
O delspinigiai kiekvienais metais yra indeksuojami ir didėja, tad jų dydis gali būti, pvz., 0,08 ar 0,1 proc.
Taigi, įrodęs savo tiesą darbuotojas galėtų atgauti neišmokėtą uždarbį už visas pradirbtas valandas prieš ar po darbo laiko ir dar prisiteisti tam tikrą sumą delspinigių.
