Dovanos džiugina, tačiau ne visada jos atitenka gavėjui, ypač, jeigu jis skolingas antstoliams. Visas pinigines dovanas ar kitas įplaukas pasiima antstoliai padengti skolai.
Tačiau gyventojus tokia tvarka pykdo. Štai vilnietis Aurimas pasakojo, kad turi skolų, antstoliai kiekvieną mėnesį atskaičiuoja tam tikrą sumą.
„Pragyvenimui pinigų pakanka, be to, noriu kuo greičiau grąžinti skolą. Tačiau neseniai iš tėvų gavau piniginę dovaną. Jie pinigus pervedė man į sąskaitą. Tačiau juos iš karto pasiėmė antstoliai.
Suprantu, kad esu skolingas, tačiau tuos pinigus norėjau skirti kitiems dalykams, o dabar juos iš karto praradau. Juk tėvai galėjo tuos pinigus grynaisiais man perduoti tiesiai į rankas. Tačiau net nepagalvojau, kad juos iš manęs atims“, – skundėsi vyras.
Jis tikino, kad tokie ir panašūs atvejai ir skatina žmones slėpti savo pajamas, slapstytis nuo antstolių.
„Skolas moku, nuo antstolių nesislapstau, tikėjausi, kad jie irgi elgsis žmoniškai. Tačiau panašu, kad jiems svarbiausia bet kokia kaina atimti žmonių pinigus“, – piktinosi Aurimas.
Visos dovanos skiriamos skoloms padengti
Lietuvos antstolių rūmų specialistai komentavo, kad, jeigu skolininko sąskaitoje yra darbo užmokesčio dalis, kuri lieka po atskaitymų, jais asmuo gali naudotis, nes darbdavys perveda atskaičius skolos išieškojimui atitinkamai pagal įstatymų leidžiamus procentus.
„Antstolis įprastai būna nustatęs neliečiamą sumą. Dėl to svarbu komunikuoti su asmeniu, gaunant detalius duomenis, į kurią sąskaitą vedamos darbo užmokesčio lėšos, kokio dydžio atlygis bus mokamas ir kokia lėšų suma liks po atskaitymų, kad antstolis galėtų leisti disponuoti tuo vadinamuoju likučiu po atskaitymų banke.
O visos dovanos ir kitos lėšos 100 proc. nukreipiamos skoloms dengti“, – komentavo antstolių rūmai.
Jau grąžino 172 mln. eurų
Per 2024 m. pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino beveik 172 mln. eurų skolų. Tai yra 11 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. antruoju pusmečiu. 27,2 mln. eurų sugrąžinta valstybės institucijoms, 144,56 mln. eurų – privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Visą ar bent dalį skolos sausio-birželio mėnesiais atgavo beveik 14 tūkst. unikalių kreditorių. Tarp jų – apie 260 biudžetinių įstaigų (Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, muitinė ir kt.), apie 4 tūkst. privačių juridinių asmenų ir apie 9,5 tūkst. fizinių asmenų.
Dar beveik 34 tūkst. kreditorių naudai buvo vykdomas išlaikymo (alimentų) išieškojimas periodinėmis išmokomis. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, didžiausia suma – 3,35 mln. eurų – sugrąžinta vienai Estijos bendrovei. Skola buvo padengta realizavus įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Tačiau skolininkų turto varžytynės ir toliau lieka retenybė. Iš visų 73,3 tūkst. sėkmingai įvykdytų išieškojimo bylų vos 0,6 proc. atvejų skolos buvo dengiamos pardavus skolininkų turtą iš varžytynių, o didžioji dalis skolų išieškota iš skolininkų pajamų ir kitų lėšų. Per sausio-birželio mėnesius įvyko 445 antstolių skelbtos varžytynės.
Skolų dydžiai išaugo
Vidutinė išieškota skola per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 m. antrojo pusmečio duomenimis, padidėjo 23 proc. ir pasiekė 840 eurų. Vidutinė skolų suma, dėl kurios buvo kreiptasi į antstolius, taip pat padidėjo – ji išaugo 34 proc. ir sudarė 3 245 eurus.
Iš viso per šių metų sausio-birželio mėnesius kreditoriai antstoliams pateikė 128,6 tūkst. naujų reikalavimų, kuriais prašoma išieškoti 418,1 mln. eurų skolų. Ši naujų skolų suma yra 30 proc. didesnė už buvusią 2023 m. antrąjį pusmetį.
Augančios piniginių reikalavimų sumos patvirtina, kad į antstolius vis rečiau kreipiamasi dėl palyginti nedidelių skolų, kurias asmenims dažniau pavyksta grąžinti savarankiškai.
Bendras prasiskolinusių asmenų skaičius Lietuvoje pastaruoju metu nedidėja ir net po truputį mažėja. Fizinių asmenų, kurių skolas išieško antstoliai, šiuo metu yra beveik 1,5 tūkst. mažiau, negu jų buvo prieš 6 mėnesius.
Tėvai nemoka alimentų
Naujas ženklas skolų žemėlapyje – beveik sustojęs augimas reikalavimų išieškoti išlaikymą. Tokių reikalavimų per pirmąjį 2024 m. pusmetį gauta 1717 ir tai yra 6 proc. daugiau, palyginti su ankstesnio pusmečio duomenimis, bet 3 proc. mažiau, nei buvo 2023 m. pirmąjį pusmetį. Šios kategorijos reikalavimų „šuoliai“ 2022 m. ir 2023 m. siekė po 30–50 proc.
Tokį augimą lėmė išaugusi infliacija, dėl kurios periodinės išlaikymo išmokos Vyriausybės nustatyta tvarka turėjo būti indeksuojamos ir didinamos dviženkliais procentiniais dydžiais: 2022 m. mokėtinos išmokos – 10,6 proc., 2023 m. mokėtinos išmokos – 21,7 proc.
Tuo metu 2024 m. mokėtinos išlaikymo išmokos didinamos jau kukliau – tik 1,2 proc., kadangi infliacija atslūgo ir vartojimo kainų indeksas atitinkamai sumažėjo.
Mokėtinų išlaikymo išmokų indeksavimas yra svarbi šios prievolės vykdymo sąlyga. Kai išlaikymo prievolę turintys asmenys nesutinka geranoriškai indeksuoti išmokų ir mokėti didesnes sumas, nei nurodyta teismo sprendime, išieškotojams tenka kreiptis pagalbos į antstolius.
Iš viso 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 1,57 mln. įvairiais laikotarpiais pradėtų priverstinio sprendimų vykdymo procesų (0,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesnio pusmečio duomenimis).
Tarp jų – 793 tūkst. procesų, pradėtų pagal valstybės institucijų reikalavimus, ir 799,6 tūkst. procesų, kuriuos inicijavo privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys.
