Šeštadienį visoje Lietuvoje buvo minima šv. Baltramiejaus diena, kuri kitaip dar yra žinoma kaip Gandrų išskridimo diena. Jos metu senovėje būdavo skiriama laiko gamtos ženklų stebėjimui, o pagal tai spėjama, koks ruduo lauks.
Šiais metais šv. Baltramiejaus dieną stebėjo etnologas ir gamtos ženklų žinovas Libertas Klimka. Jis papasakojo, kokią reikšmę anksčiau turėdavo šv. Baltramiejaus diena ir kokie rudens orai laukia.
Ypatinga diena
Šv. Baltramiejus – svarbi figūra Vilniaus miesto kontekste. L. Klimka pasakojo, kad jis yra laikomas visų amatininkų globėju.
Vilniaus miestui ši diena ypač artima mat 1495 metais jame buvo atidarytas pirmasis amatų cechas, dėl to šv. Baltramiejus buvo priskirtas jo globai.
Amatininkų diena yra švenčiama iki šiol. L. Klimka pastebėjo, kad įprastai ji būdavo minima būtent per šv. Baltramiejaus dieną, tačiau šiemet įvyko pokyčių: „Kas įdomu šiemet, kad amatininkų mugė bus perkelta į rugsėjo 7 dieną, tai galbūt bus daugiau žmonių grįžusių po atostogų.“
Dar viena priežastis, kodėl šv. Baltramiejaus diena būdavo labai svarbi – pirmųjų rudens požymių pasirodymas. Etnologas tikino, kad ji būdavo laikoma atskaitos tašku tarp vasaros ir rudens sezonų, dėl to ne veltui ji dar vadinama Gandrų išskridimo diena.
„Šv. Baltramiejaus diena yra tokia diena, kuri turi daug rudens požymių. Senovėje sakydavo, kad, pirmiausia, ima rinktis gandrai ir ruoštis išskridimui.
Taip pat sakydavo, kad nuo šv. Baltramiejaus dienos Dievas užrakindavo varlių nasrus, jos imdavo nebekurkti, o dar sakydavo, kad velnias į visokias bals ir tvenkinius geležies įkaitintą gabalą įkišdavo. Šis pasakymas paaiškindavo, kodėl rytais iš vandens telkinių kildavo rūkas“, – paaiškino jis.
Rudens orai
L. Klimka pastebėjo, kad šiemet gandrų išskridimas iš Lietuvos yra kitoks nei visuomet. Pasak jo, vienur jie jau ruošiasi skristi arba skrenda, o kitur – nė neketina keliauti.
„Aukštaitijoje jie ėmė labai anksti skristi į šiltus kraštus, o pajūryje jų dar yra dideli būriai. Gandrai tarsi nežino, ką daryti, nes oras labai gražus, o ir maisto, matyt, pakanka“, – pastebėjo etnologas.
Visgi, jis pridėjo, kad nors orai šiemet lepino šiluma, tačiau gandrams tai – nepalankus metas. Kadangi buvo labai karšta, gandrų šeimos buvo negausios.
Taip pat gamtos ženklų stebėtojas atkreipė dėmesį į senolių spėliones apie orus, kurios padėdavo nustatyti, kokio rudens laukti.
Pasak jo, šiais metais galima tikėtis šilto ir malonaus rudens, tačiau už tai pakentėti teks kitąmet: „Žmonės sakydavo, kad jeigu per šv. Baltramiejų diena graži, tai ruduo bus šiltas, o jeigu lietus – tai šlapias, bet derlius kitąmet bus geras.
Tai mes galime tikėtis šilto rudens, tačiau dėl to nukentės kitų metų derlius. Jis ūkininkams kels mažai džiaugsmo.“
Na, o tiems, kurie nori patys stebėti gamtos ženklus, L. Klimka davė patarimą atkreipti dėmesio į augalijos ir gyvūnijos pokyčius šiuo metu. Jis pasidalijo senolių posakiu, kuris sakydavo, kad iki šv. Baltramiejaus dienos viskas bręsta, o po jos – vysta.
Pagal tai galima nustatyti ko tikėtis iš ateinančių sezonų: „Pagal tai, kaip greitai vyks vytimas, paaiškės, kaip greitai ateis ruduo ir žiema, o taip pat paaiškės, ar ji bus šalta ir gili.“
