Rugpjūtį išankstinei metinei infliacijai nesiekiant 1 proc., o per mėnesį fiksavus nedidelę defliaciją, artimiausiu metu infliacijos augimas gali paspartėti, teigia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad mėnesio defliacija liepą – didesnė nei tikėtasi ir tai yra itin palanki tendencija vartotojams.
„Infliacija mėnesinė yra neigiama, puse procento sumažėjo kainos per rugpjūčio mėnesį ir tai yra gana ženklus sumažėjimas, turint omenyje net ir sezoninius išpardavimus, kuriuos mes dažnai stebime vasarą“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Anot jo, didžiausios įtakos kainų mažėjimui darė sezoniniai veiksniai.
„Daugiausia įtakos kainų mažėjimui turėjo atpigę degalai, elektros energija ir sezoniniai drabužių išpardavimai bei pigesnės sezoninės daržovės ir vaisiai. Tai buvo šiek tiek didesnė defliacija nei buvo galima tikėtis“, – aiškino ekonomistas.
N. Mačiulis pažymėjo, kad tokios tendencijos yra itin palankios vartotojams.
„Tai yra palanki tendencija vartotojams ir ta itin besitęsianti maža infliacija, matome, turi teigiamos įtakos namų ūkių vartojimui. Mažmeninės prekybos augimas paspartėjo liepos mėnesį iki 5,3 proc. ir tai turbūt yra vienas iš sparčiausių augimų visoje Europos Sąjungoje“, – teigė jis.
Anot A. Izgorodino, yra daugiau rizikų, kad infliacija artimiausiu metu paspartės nei sulėtės. Pagrindinė rizika – augančios energetikos išteklių kainos, kurios nuo kovo Europoje pakilo 46 proc.
„Mano supratimu, (energetikos kainos – BNS) artimiausiu metu toliau kils, nes Norvegijoje prasideda labai dideli planiniai energetikos infrastruktūros remontai“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Pasak jo, neramina ir tai, kad metinei infliacijai liekant santykinai nedidelei, bendras kainų lygis išlieka aukštas, be to, įmonės ketina kelti kainas.
„Šių metų pradžioje matėme energetikos kainų kritimą ir tas kritimas verslui kompensavo darbo užmokesčio augimą, dabar mes to nebeturime. Kyla ir atlyginimai, ir energetikos kainos“, – sakė „Citadele“ analitikas.
Anot jo, tikėtina, kad infliacija labiausiai atsispindės paslaugose, todėl didės atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų.
A. Izgorodinas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 1,2 proc. ar bus kiek aukštesnė.
„Infliacija liks simbolinė, bet manau, kad yra rizika, jog realus skaičius gali šiek tiek viršyti prognozę ir metų pabaigoje galime matyti įvairių siurprizų“, – teigė A. Izgorodinas.
„Svedbank“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,9 procento.
Valstybės duomenų agentūra trečiadienį paskelbė, kad išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekia 0,7 proc., vidutinė metinė infliacija – 1,5 proc., tuo metu mėnesio defliacija siekė 0,5 proc.
