Gyventojai būsto ieško įvairiuose miestuose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai skaičiuoja, kad regionuose būstas gali būti pigesnis trečdaliu ar net daugiau. Tačiau pažymi, kad pirkėjų norai yra panašūs: tiek didmiesčiuose, tiek regionuose žmonės nori gyventi naujuose būstuose, kurių mažesniuose miestuose nėra daug.
NT įmonės „Renatos namai“ vadovė Renata Boguševičienė pasakojo, kad pirkėjai Utenoje, Zarasuose, Anykščiuose, Molėtuose ir Ukmergėje yra dviejų tipų: vietiniai žmonės perka butus, o didmiesčių gyventojai dairosi sodybų poilsiui.
„Naujos statybos butų kainos regionuose – beveik tokios pačios, kaip ir didmiesčiuose. Tačiau senos statybos būstai – pigesni, pavyzdžiui, Utenoje butai yra 30 proc. pigesni nei Vilniuje“, – pastebėjo NT specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad gyventojai, ypač jaunesnio amžiaus, net ir regionuose ieško naujos statybos būstų.
„O naujos statybos regionuose irgi yra, gyventojai turi iš ko rinktis. Pavyzdžiui, Molėtuose šiuo metu gyventojai gali rinktis naujus projekto „Kirų namai“ būstus. O Utenoje žmonės gali įsigyti ir loftą. Jo pagrindo plotas siekia 40 kvadratinių metrų, galima įsirengti beveik 2 ar 3 aukštų būstą, kuris kainuoja vos 51 tūkst. eurų“, – kalbėjo R. Boguševičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad naujos ir senos statybos būstų kainos regionuose beveik nesiskiria.
„Juk naujos statybos būstai parduodami su daline apdaila, juos įsirengus jau galima gyventi. O senos statybos butuose dažnai gali prireikti kapitalinio remonto, taip pat dar reikės mokėti renovacijos mokestį, nes regionuose dauguma daugiabučių yra renovuoti. Taigi, senos ir naujos statybos butas atsieis panašiai“, – komentavo R. Boguševičienė.
Trūksta naujos statybos būstų
Tuo metu NT įmonės „Savas būstas“ Šiaulių ir Klaipėdos padalinio vadovė Asta Petrauskienė pastebėjo, kad naujos statybos paklausa – didelė, tačiau pasiūlos trūksta.
„Naujos statybos mažesniuose miestuose yra labai mažai. O statybų kaina yra tokio pat dydžio, kaip ir Vilniuje. Todėl vystytojai ir nesirenka statyti būstų regionuose. Be to, mažesniuose miestuose – mažesnės ir gyventojų pajamos, todėl ne visi įperka naujos statybos būstus.
Tačiau pastebime, kad po truputį atsiranda ir drąsių vystytojų, kurie vietoje naujų daugiabučių stato kotedžus, dvibučius ir nedidelius namus“, – komentavo NT specialistė.
Ji pastebėjo, kad naujos statybos daugiabučiai regiuose yra dar neišnaudota niša.
„Manau, kad, jeigu vystytojai išdrįstų statyti daugiabučius, ši rizika jiems virstų į pelną. Perkančių ir mokančių atitinkamą kainą už naują būstą mažesniuose miestuose tikrai atsirastų“, – sakė A. Petrauskienė.
Renkasi pigesnius, ekonominės klasės būstus
A. Petrauskienė pastebėjo, kad Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose ir Mažeikiuose ekonominės klasės būstai visuomet buvo, yra ir išliks paklausiausi.
„Tokio tipo būstas atitinka kokybės ir kainos santykį. Ekonominės klasės būstus lietuviai perka ne tik sau, bet ir investicijai. Butus žmonės gali greitai išnuomoti ir iš karto gauti pakankamai gerą grąžą.
Būsto kaina mažesniuose miestuose yra mažesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje ekonominės klasės būstas kainuoja apie 2500 eurų kv./m., Kaune – 1700 eurų/kv.m., Klaipėdoje – 2100 eurų/ kv.m., Šiauliuose – 1300 eurų/kv.m., Panevėžyje – 1280 eurų/ kv.m., Telšiuose – 860 eurų/kv.m.“ – komentavo NT specialistė.
Anot jos, taip pat mažesniuose miestuose yra populiarūs sodo namai ir sodybos, žmonės mėgsta turėti savos žemės lopinėlį, būti gamtoje.
„Dažnai sodo sklype žmonės stato ir namą, kuriame gyvena nuolat. Tačiau dažnas mažesnio miestelio gyventojas turi ne tik butą, bet ir sodą ar sodybą. Šis NT daugiausiai susidomėjimo sulaukia šiltuoju metų laikotarpiu“, – komentavo NT specialistė.
Ji pastebėjo, kad šiuo metu NT pasiūla mažesniuose miestuose yra didesnė 15–20 proc.
„Šis laikotarpis naudingas pirkėjams – jie ne tik gali rinktis iš didesnės pasiūlos, bet ir gauti nuolaidų. Jas pardavėjai vis dar linkę dalinti. Tačiau, atėjus rudeniui, nuolaidų turėtų sumažėti“, – prognozavo A. Petrauskienė.
Butų kainos regionuose
Naujienų portalas tv3.lt patikrino, kiek būstai kainuoja regionuose. Štai Mažeikiuose pigiausiai butą galima įsigyti už 10 tūkst. eurų. Jis yra mediniame daugiabutyje, 33 kvadratinių metrų ploto, jam reikalingas kapitalinis remontas.
Tuo metu suremontuotas butas Mažeikiuose gali atsieiti ir 105 tūkst. eurų. Butas – renovuotame daugiabutyje, 3 kambarių, 65 kvadratinių metrų ploto.
Telšiuose pigiausias butas atsieitų 13 tūkst. eurų, butas – mediniame daugiabutyje, 17 kvadratinių metrų ploto, suremontuotas.
Tuo metu brangiausiai už butą Telšiuose tektų pakloti 90 tūkst. eurų. Butas – 80 kvadratinių metrų ploto, 4 kambarių.
Zarasuose pigiausias butas kainuoja 25 tūkst. eurų, butas – suremontuotas, 20 kvadratinių metrų ploto, bendrabučio tipo daugiabutyje.
Brangiausiai butas Zarasuose atsieitų 75 tūkst. eurų, butas – 4 kambarių, 70 kvadratinių metrų ploto, įrengtas ir suremontuotas, 1994 metų statybos.
Utenoje pigiausias butas atsieitų 13 tūkst. eurų. Butas – vieno kambario, 18 kvadratinių metrų ploto, bendrabučio tipo.
Brangiausias butas Utenoje kainuotų 209 tūkst. eurų, butas – naujos statybos, 4 kambarių, 80 kvadratinių metrų ploto.
Sandorių skaičius liepą – aktyvesnis nei pernai
Registrų centro duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 61,2 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų. T. y. 6,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-liepą, kai buvo įregistruota 65,4 tūkst. NT objektų pardavimų.
Vien tik per liepos mėnesį įregistruota 10,3 tūkst. NT savininkų pasikeitimų, kas yra 13,2 proc. daugiau nei praėjusių metų liepą (9,1 tūkst. NT objektų) ir 7,1 proc. daugiau nei šių metų birželį (9,6 tūkst. NT objektų).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 16,2 tūkst. butų pardavimų, t. y. 9,1 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-liepą, kai buvo įregistruota 17,9 tūkst. butų sandorių. Vien tik per liepos mėnesį šeimininkus pakeitė 2,5 tūkst. butų – 10,8 proc. daugiau nei pernai liepą (2,3 tūkst. butų) ir 3,8 proc. daugiau nei šių metų birželį (2,4 tūkst. butų).
Vilniuje šiemet įregistruota 5,3 tūkst. butų pardavimų, kas yra 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-liepą. Kaune – 2,4 tūkst. (5,9 proc. mažiau), Klaipėdoje – 1,4 tūkst. (17,5 proc. mažiau).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 5,9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 3,2 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-liepą, kai buvo įregistruota 6,1 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per liepos mėnesį pasikeitė beveik 1,1 tūkst. namų šeimininkų – 10,9 proc. daugiau nei pernai liepą (950 namų) ir 9,4 proc. daugiau nei šių metų birželį (960 namų).
