Laidoje „Pasikalbėkim“ – ypatingas svečias, ne taip dažnai Lietuvoje viešintis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Penkerius metus trukusi jo kadencija jau eina į pabaigą, bet įgytas titulas – jauniausias eurokomisaras istorijoje – išliks ilgam. Ar tris vaikus su ukrainiete žmona Katerina auginantis Virginijus norėtų grįžti dirbti į Vilnių? O gal jis svarsto galimybę kandidatuoti į Lietuvos prezidentus? Kokių karjeros ambicijų šis jaunas politikas apskritai turi?
Virginijus neslepia, kad pastarieji penkeri metai buvo beprotiškai intensyvūs ir kartais dėl didelio darbo krūvio nukentėdavo laikas su šeima. Todėl jis labai dėkingas Katerinai, kuri yra be galo supratinga, palaikanti ir tuo pačiu labai stipri moteris.
„Iššūkių netrūksta ir, kad galėčiau gerai jaustis savo darbe, labai svarbus balansas namie. Todėl esu dėkingas žmonai, kuri man leidžia atlikti savo funkcijas ir susitaiko su tuo, kad manęs yra tiek, kiek šiuo metu yra.
Žinot, pas mus nėra kažkokių pareigų, darbų pasiskirstymų, aš kaip tik, jei būnu namie, tai mėgstu daryti viską. Tačiau sudėtingiausia, kad Katerinai vienai tenka susitvarkyti su įvairiausiomis situacijomis namuose, kurių aš turiu tikrai labai mažai. Todėl jai tos vidinės stiprybės reikia dar daugiau ir aš už tai esu žmonai be galo dėkingas“, – sako eurokomisaras.
Minėjo dešimtąsias metines
Neseniai Sinkevičių pora paminėjo dešimtąsias vestuvių metines. Vyras prisiminė pažinties pradžią su Katerina, ką abu išgyveno per tuos metus ir ką jam reiškia vaikai. Vincentas, Marija ir Jonas ne taip dažnai turi galimybę matyti tėtį namie, todėl politikas stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą akimirką su jais.
„Keliuosi anksti ir su Vincentu važiuoju dviračiais, nors kartais jis ir pyksta, bet aš sakau, kad tai juk mūsų laikas. Nuvažiuojam į turgų, nuperkam mamai gėlių, vaflių ir turim tokį mudviejų laiką, kai galim pasikalbėti. Tada atsikelia visi kiti ir mes kartu pusryčiaujam, taip savo dėmesį galiu paskirstyti likusiems vaikams.
Aš labai džiaugiuosi, kad Katerina įvedė namie belgišką sistemą, kai vaikai eina anksti miegoti, o tada lieka laiko mums su žmona. Tuomet galim pasikalbėti, pabūti tik dviese, nes tai labai svarbu. Ir kaip žiauriai visa tai beskambėtų, kai aš dabar pasakoju, bet mano gyvenimas kol kas yra griežtai suplanuotas – minutė į minutę. Kartais tikrai galvoju, kad aš dirbu tai savo darbotvarkei,“ – atvirai sako Virginijus.
Augo be tėčio
Politikas neslepia, kad jam svarbu būti vaikų gyvenime, skirti pakankamai dėmesio, nes jis puikiai žino, ką reiškia augti be tėčio. Po skyrybų, abu su jaunesne sese liko tik mamos priežiūroje, o su tėvu iki šiol nepalaiko jokio ryšio.
„Mano biologinis tėtis kitaip matė pasaulį ir sakyčiau gal daugiau savanaudiškai. Tai, jeigu tu esi toks savanaudis ir egoistas, manau, labai sunku turėti šeimą. Kažkiek ji dar gali laikytis, bet anksčiau ar vėliau vis tiek subyrės. Šeima yra komandinis darbas ir niekur nuo to nepabėgsi,“ –sako politikas. Ar jam pavyko galiausiai atleisti tėvui ir už ką jis jaučiasi ypač dėkingas mamai?
Virginijus į studiją atsinešė brangų daiktą, kuris tik dar kartą patvirtino, kokia svarbi jam yra šeima – močiutės ir senelio nuotrauką. Žiūrėdamas į ją, vyras negailėjo gražių žodžių seneliui ir dalijosi jautriais prisiminimais.
„Aš tik dabar suprantu, ką jis norėjo man pasakyti ir ko man tada linkėjo, “ – sako Virginijus.
